Toliau sėkmingai realizuojama idėja susėsti prie vieno stalo pakankamai skirtingų institucijų atstovams

2019 m. balandžio 17 d. POLA prezidentas Šarūnas Narbutas ir POLA direktorė Neringa Čiakienė dalyvavo jau trečią kartą vykusiame „Onkologų klubo“ susitikime, kuriame susirinkusieji ne tik aptarė aktualius klausimus bei ieškojo efektyviausių sprendimų problemoms įveikti, bet ir dalijosi pasiektais rezultatais.

Kaip paprastai susitikimas vyko Nacionaliniame vėžio institute, jame dalyvavo Nacionalinio vėžio instituto (NVI) direktoriaus pavaduotoja mokslui ir plėtrai, laikinai einanti direktorės pareigas prof. Sonata Jarmalaitė , VUL Santaros klinikų generalinis direktorius prof. dr. Feliksas Jankevičius, SAM viceministrė Kristina Garuolienė, VLK direktoriaus pavaduotojas Viačeslavas Zaksas, NVI Chemoterapijos skyriaus su dienos stacionaru vedėja dr. Birutė Brasiūnienė, NVI Galvos–kaklo ir odos navikų chirurgijos skyriaus gydytojos odontologė ortopedė Auristida Gerliakienė,  taip pat dalyvavo farmacinių kompanijų atstovai, žurnalistai. 

„Neabejojame, jog apvalaus stalo diskusijos metu galima numatyti kelius užsistovėjusioms problemoms spręsti ir judėti į priekį, kad ir nedideliais žingsneliais,“ – sako Š. Narbutas. Susitikimo metu POLA prezidentas pristatė POLA vykdytos 1000+ pacientų apklausos rezultatus, kurie parodė, jog pacientai turi nepakankamai informacijos apie onkologinių ligų gydymo būdus.

Pagrindinė susitikimo tema – palydimoji vėžio diagnostika ir kaip ji atliekama Lietuvoje.

„Faktas, kad nė viena farmacinė kompanija nekompensuos tyrimo, kai nustatoma pirminė diagnozė ir gydymas dar nepaskirtas. Šiandien situacija tokia: pirma skiriamas vaistas, kurį kompensuoja valstybė. Jį pacientas vartoja kelis mėnesius, tačiau paaiškėja, kad jis neveikia. Tuomet skiriamas tyrimas dėl mutacijų. Bet juk šis tyrimas, jei jį atliktume pradžioje, prieš skirdami vaistus, būtų kur kas pigesnis nei vaistų mėnesio kursas. Esu pacientas ir galiu pasidalinti patirtimi. Kai man prieš dvylika metų buvo diagnozuota mieloleukemija, mutacijų tyrimų Lietuvoje niekas nedarė. Mano šeima pusmetį taupydavo – tam reikėdavo penkių šimtų litų – ir mėginius siųsdavo į Bordo ligoninę. Tai buvo nemaža suma. Šiandien didelė dalis pacientų taip pat negali to padaryti, nes neturi lėšų. Vadinasi, jie, palyginti su tais, kurių finansinė padėtis leidžia atlikti tokius tyrimus, gauna neadekvatų gydymą. Iš čia atsiranda ir dar viena problema: kaip pacientui žinoti, kuris tyrimas geras, kuris – ne, nes juos atlieka daug kas. Dabar yra testų, kurie vienu metu ištiria šimtus genų. Būtų logiška, jei valstybė sukurtų tokių testų priežiūros mechanizmus bei rastų tam finansines galimybes“, – į situaciją siūlė pažvelgti iš pacientų pusės POLA prezidentas Š.Narbutas.

Nuotraukų šaltinis: nvi.lt

POLA PROGRAMĖLĖ