S.Skvernelio diagnozės pavyzdys rodo, kaip svarbu kasmet tikrinti sveikatą

Kasdien onkologinės ligos diagnozę Lietuvoje pirmą kartą išgirsta 70 asmenų, per metus tai yra 25 tūkstančiai. Kiekvienas naujas atvejis sukrečia iš naujo, kaip ir šiandien premjero S. Skvernelio paskelbta žinia apie akistatą su onkologine liga. Diagnozuota neišplitusi pirmos stadijos limfoma žada teigiamas prognozes ir dar kartą atkreipia dėmesį, kaip svarbu reguliariai tikrintis sveikatą.

Remiantis statistiniais duomenimis Lietuvos vyrai gyvena trumpiausiai Europoje. Viena dažniausių vyrų mirties priežasčių – nuo piktybinių navikų sukeltų ligų (pagal 2017 m. duomenis[i]– 22,8 proc.), nes  liga diagnozuojama per vėlai, kai jau būna išplitusi. To būtų galima išvengti reguliariai tikrinantis ir renkantis sveikatai palankų gyvenimo būdą (Didžiosios Britanijos mokslininkai sako, kad prevencijos dėka 1 iš 3 gali nesusirgti vėžiu ).

Dėka naujų gydymo technologijų vėžys tapo lėtine liga, o jei liga diagnozuojama pradinėje stadijoje, didžioji dalis asmenų pasveiksta. Tą patvirtina Didžiosios Britanijos vėžio tyrimų instituto “Cancer Research UK” duomenys, rodantys, kad 9 iš 10 sergančiųjų ankstyvos stadijos žarnyno, prostatos, krūties, kiaušidžių vėžiu gyvena 5 ir daugiau metų[ii]. Tvirtai galima teigti, kad planinis, kasmetinis sveikatos patikrinimas padeda anksti sužinoti apie vėžio diagnozę ir tinka bet kuriai amžiaus grupei.

Diagnozavus ligą, labai daug kas pasikeičia – reikia dažnai lankytis ligoninėse, atlaikyti paprastai ilgai besitęsiantį gydymą, tenka pakeisti savo įpročius. Tiek pats asmuo, tiek jo artimieji išgyvena krizinę situaciją – susiduriama su nežinomybe dėl ateities, prisideda nerimas dėl bendradarbių ir aplinkinių požiūrio, taip pat pastebimas savivertės sumažėjimas dėl sveikatos būklės nebegalint dirbti ar baimė prarasti darbą. Šie jausmai pareikalauja labai daug jėgų ir energijos, o tai apsunkina pačios onkologinės ligos gydymą, prisitaikymą prie ligos bei jos sukeltų pokyčių. Labai svarbi tampa emocinė parama ir psichologinė parama. Įvairių tyrimų rezultatai rodo, kad psichologinę pagalbą gaunantys pacientai patiria mažiau šalutinių gydymo poveikių, mažiau laiko praleidžia ligoninėse, rečiau suserga depresija,  gyvena ilgiau bei laimingiau. Neretai pacientams reikia ir socialinės pagalbos, be to jiems labai svarbus gydymo taktikos, eigos išaiškinimas, taip pat informacijos apie laukiančius gyvensenos pokyčius pateikimas. Įrodyta, kad kuo daugiau informacijos ir patikimų žinių asmuo turi, tuo užtikrinčiau ir emociškai stabiliau jaučiasi, greičiau sveiksta.

Tačiau, kad ir kaip skambėtų paradoksaliai, pacientai dalinasi patirtimis, kad  po diagnozės gyvenimas tampa turiningesniu, liga dažną išmoko nešvaistyti laiko, labiau vertinti ir išnaudoti kiekvieną gyvenimo dieną, netgi minutę, atrasti laiko iki tol atidėliojamiems pomėgiams, užsiimti prasminga veikla, savo laiką skirti tik tam, kas brangu.

Premjerui Sauliui Skverneliui linkime pasveikti, o šiame etape – kuo lengvesnės kelionės.