Lietuvoje šiuo metu vykdomos penkios ligų prevencijos programos, skirtos ankstyvai ligų diagnostikai. Šių programų finansavimas kasmet didėja, tačiau gyventojų dalyvavimas vis dar nėra pakankamas.

Pasak Pagalbos onkologiniams ligoniams asociacijos (POLA) direktorės Neringos Čiakienės, onkologinės ir kraujotakos sistemos ligos nusineša daugiausia gyvybių Lietuvoje, todėl būtent šioms ligoms skiriama daugiausia dėmesio. Ji pabrėžia, kad ankstyva diagnostika yra gyvybiškai svarbi, nes daugelį ligų galima sėkmingai valdyti, jei jos pastebimos laiku. Prevencinės programos yra skirtos sveikatai tikrinti, kai žmogus dar nejaučia ligos simptomų, todėl dalyvavimas jose – būtinas.

Kokios ligos įtrauktos į prevencines programas?

Šiuo metu prevencijos programos apima gimdos kaklelio, krūties, prostatos, storosios žarnos vėžį ir širdies bei kraujagyslių ligas. Programose dalyvauti kviečiami visi Privalomuoju sveikatos draudimu apdrausti gyventojai pagal nustatytą amžiaus grupę. Šeimos gydytojas yra pirmas žingsnis, kuriame galima pradėti ligų prevenciją ir atlikti būtinus tyrimus.

Skaičiai ir pasiekimai

Per pastaruosius du dešimtmečius prevencinės programos sparčiai plėtėsi, įtraukdamos vis daugiau gyventojų. 2023 metais buvo išplėstos programų amžiaus ribos, o 2025 metais bus įgyvendinti dar svarbesni pokyčiai, kurie leis moterims nuo 45 metų nemokamai pasitikrinti dėl krūties vėžio.

Nepaisant visų pastangų, visuomenės dalyvavimas prevencinėse programose išlieka žemesnis nei norėtųsi. Specialistai primena, kad efektyvi ligų prevencija yra pagrįsta ankstyvu dalyvavimu ir laiku atliktais tyrimais.

Pilną straipsnį apie prevencines programas skaitykite čia.

2024-10-04