Dar vienas svarbus žingsnis stiprinant POLA tarptautiškumą – prasideda naujas ECHoS projekto etapas.

Rugsėjo 9–11 d. Lisabonoje vyksta ECHoS (Establishing Cancer Mission Hubs: beyond Networks and Synergies) projekto starto susitikimas, kuriame kartu su partneriais iš visos Europos dalyvauja ir POLA. Organizacijai atstovauja direktorė Neringa Čiakienė ir projektų vadovė Asta Tamulėnė. Kartu su POLA Lietuvos partneriai projekte yra Lietuvos sveikatos mokslų universitetas ir Kauno technologijos universitetas.

Apie ką šis projektas? Nacionalinis vėžio misijos centras (National Cancer Mission Hub) nėra dar viena gydymo įstaiga ar nauja institucija. Tai tarpinstitucinė bendradarbiavimo platforma, prie vieno stalo suburianti pacientus, sveikatos priežiūros specialistus, mokslininkus, sprendimų priėmėjus ir kitus partnerius. Jos tikslas – padėti skirtingoms sistemos dalims veikti ne atskirai, o kartu, Europos vėžio misijos tikslus paverčiant konkrečiais sprendimais nacionaliniu, regioniniu ir vietos lygmenimis.

Per artimiausius penkerius metus ECHoS vienys 61 organizaciją iš 30 Europos šalių. Projektas tęsia jau sukurtą pagrindą – ankstesniame ECHoS etape 17 šalių buvo įsteigti Nacionaliniai vėžio misijos centrai. Naujajame etape dėmesys skiriamas jau veikiančių struktūrų stiprinimui, naujų plėtrai, kompetencijų auginimui, dalijimuisi patirtimi ir ilgalaikio Europos tinklo kūrimui.

Svarbu ir tai, kad Lietuva nepradeda nuo nulio. Lietuvoje jau nuo 2014 m., taigi daugiau kaip dešimtmetį, veikia tarpinstitucinė struktūra – Vėžio kontrolės taryba, šiandien veikianti kaip Nacionalinė vėžio taryba. Savo esme – skirtingų institucijų, specialistų ir pacientų atstovų sutelkimu bendriems vėžio politikos tikslams – ji labai artima tam, ką Europos vėžio misijoje siekiama plėtoti per National Cancer Mission Hubs. Neatsitiktinai ECHoS žemėlapyje Lietuva jau priskiriama prie šalių, turinčių „NCMH-like structure“.

POLA šis projektas svarbus ir kaip tarptautiškumo stiprinimas. Penkerių metų tęstinis bendradarbiavimas su pacientų organizacijomis, tyrėjais, sveikatos priežiūros specialistais, sprendimų priėmėjais ir kitais partneriais iš visos Europos leis ne tik dalintis Lietuvos patirtimi, bet ir matyti, kokie sprendimai veikia kitose šalyse bei ką galime prasmingai pritaikyti Lietuvoje.

Kartu POLA vaidmuo projekte – padėti užtikrinti, kad tarp mokslo, politikos, sveikatos priežiūros ir institucinių struktūrų nepradingtų paciento perspektyva. Kad pacientų balsas būtų girdimas ne tada, kai sprendimai jau priimti, o nuo pat jų formavimo pradžios.

Ši patirtis tiesiogiai stiprins ir kasdienę POLA veiklą – atstovaujant pacientų interesams, teikiant siūlymus sveikatos politikai ir dalyvaujant Nacionalinės vėžio tarybos veikloje.

2026-09-11

Paliatyvioji pagalba – ne tik paskutinio ligos etapo pagalba, bet svarbi viso paciento kelio dalis. Rugsėjo 7 d. POLA direktorė Neringa Čiakienė, Klaipėdos universiteto ligoninės generalinio direktoriaus prof. dr. Audriaus Šimaičio kvietimu, dalyvavo naujojo Klaipėdos universiteto ligoninės Paliatyviosios pagalbos dienos stacionaro atidaryme.

Tai reikšminga žinia ne tik Klaipėdai, bet ir visam Vakarų Lietuvos regionui. Naujajame dienos stacionare pacientai galės vienoje vietoje gauti kompleksinę medikų, slaugytojų, kineziterapeutų, psichologų, socialinių darbuotojų ir kitų specialistų pagalbą, o vakare grįžti į savo namus ir pas artimuosius.

Paliatyvioji pagalba padeda:

valdyti skausmą ir kitus varginančius simptomus;

mažinti komplikacijų riziką;

kuo ilgiau išsaugoti žmogaus savarankiškumą;

stiprinti paciento ir jo artimųjų saugumo jausmą;

užtikrinti orumą ir geresnę gyvenimo kokybę.

Nuoširdžiai dėkojame KUL Onkologijos ir hematologijos klinikos vadovui gydytojui Alvydui Česui, kuravusiam šį projektą, ir visai komandai už dėmesį pacientų patirčiai. Pacientų balsas padeda pamatyti, kur paciento kelias stringa, kur pritrūksta aiškumo, pagalbos, koordinavimo ar paprasčiausio žmogiško dėmesio. Todėl itin svarbu, kad gydymo įstaigos pacientų patirtis vertintų kaip realų impulsą gerinti paslaugų kokybę.

Tikimės, kad KUL taps ir stipriu paliatyviosios pagalbos kompetencijos centru regione, galinčiu padėti spręsti sudėtingus pacientų poreikius ir konsultuoti kitas gydymo įstaigas.

Tą pačią dieną POLA direktorė taip pat lankėsi ir Klaipėdos hospise bei RD klinikoje, kur susipažino su dar vienu įkvepiančiu paliatyviosios pagalbos pavyzdžiu. Dėkojame įstaigų vadovei, gydytojai onkologei Rasai Dagienei, už pasidalintas įžvalgas ir galimybę pamatyti jaukias, apgalvotas bei žmogaus poreikiams pritaikytas erdves.

„Pokyčiai gimsta tada, kai dėl bendro tikslo susitelkia sprendimų priėmėjai, gydymo įstaigų vadovai, medikai, slaugytojai, kiti specialistai ir pacientų atstovai. Labai norėtųsi, kad tokie pavyzdžiai taptų ne išimtimi, o kryptimi visai Lietuvai. Ačiū visiems, kurie kuria pagalbą, kurioje žmogus ir jo šeima nėra paliekami vieni,” – sakė POLA direktorė N. Čiakienė.

2026-09-07

Naujienlaiškio nuoroda: čia. Rugpjūtį POLA veiklose daug dėmesio skyrėme tam, kad su onkologine liga susidūręs žmogus sveikatos ir socialinės pagalbos sistemoje neliktų vienas. Įvairiuose formatuose kėlėme pacientų apgyvendinimo, slaugos ir ilgalaikės priežiūros, medicininės reabilitacijos bei sklandesnio paciento kelio klausimus. Nuosekliai priminėme, kad sistemos pažanga turi būti vertinama pagal tai, ką kasdien iš tiesų patiria pacientai ir jų artimieji, o reikalingos pagalbos paieška ir gydymo koordinavimas neturėtų tapti dar viena jų našta. Aktyviai kalbėjome ir apie inovatyvių vaistų prieinamumą, klinikinių tyrimų teikiamas galimybes bei būtinybę stiprinti pacientų sveikatos raštingumą. Žiniasklaidoje, susitikimuose ir diskusijų festivalyje „BŪTENT!„ siekėme, kad pacientų balsas būtų girdimas svarstant sveikatos politikos sprendimus, o visuomenėje vyktų atviresnis pokalbis apie onkologinės ligos sukeliamus medicininius, emocinius, socialinius ir finansinius iššūkius. Tuo pat metu tęsėme pacientams skirtą edukaciją ir, susitikę su POLA komanda, ieškojome naujų būdų dar tiksliau atliepti bendruomenės poreikius. Į rudenį žengiame aiškiai žinodami savo kryptį – būti šalia, padėti susiorientuoti ir siekti, kad kiekvienas žmogus laiku gautų jam reikalingą gydymą, informaciją bei visapusišką pagalbą. Rugsėjį bus nemažai progų prisiminti vėžio prevencijos svarbą, daugiau apie tai pagalvoti, nueiti pasitikrinti, paraginti tai padaryti ir savo artimiuosius – minimas ginekologinio vėžio, vaikų vėžio žinomumo mėnuo, taip pat – prostatos vėžio žinomumo diena, kur surengsime spaudos konferenciją Seime. Nuoširdžiai Jūsų – POLA komanda

2026 m. rugpjūčio 29 d. festivalyje „BŪTENT!“ POLA jau antrus metus iš eilės surengė diskusiją, jos atstovai dalyvavo ir kitose dviejose diskusijose kaip moderatoriai ar dalyviai. Diskusija „Ar pacientas turi gydytis, ar dar ir koordinuoti savo gydymą?” buvo apie paciento kelią, onkologiją. Tai neišsemiamos temos. Buvo unikali galimybė išgirsti, sužinoti, paklausti ir gauti atsakymų bei praktinių patarimų, kaip padėti žmogui, susidūrusiam su liga, sklandžiau eiti paciento keliu. Ačiū visiems, kurie buvote kartu! Nuoširdžiai dėkojame diskusijos dalyviams, moderatorei, POLA bendruomenės nariams ir svečiams, sukūrusiems jaukią, atvirą vertingo pokalbio atmosferą. Ačiū diskusijų festivalio „BŪTENT!“ organizatoriams, suteikiantiems galimybę kelti svarbius klausimus, stiprinti pacientų balsą ir padėti jiems būti išgirstiems.

Diskusijos vaizdo įrašas: čia.

Ypač gera buvo iš Sveikatos apsaugos viceministro Daniel Naumovo išgirsti, kaip svarbu, kad veiktų tokios organizacijos kaip POLA: “Jos padeda žmonėms rasti reikiamą informaciją, pataria, suveda su panašią patirtį turinčiais pacientais ir stiprina jų sveikatos raštingumą.” Tik veikdami drauge galime tobulinti sistemą ir kurti sklandesnį paciento kelią.

Nacionalinio vėžio centro Paliatyviosios onkologijos poskyrio vyriausiasis koordinatorius Marius Čiurlionis pabrėžė, kad liga nėra nuosprendis, vis dėlto, paciento kelias būna ir ilgas, ir sudėtingas. Todėl jame ypač svarbūs aiškumas ir prognozuojamumas. Turime siekti, kad žmogus suprastų, kas jo laukia, kur kreiptis ir kokie bus tolesni gydymo žingsniai. „Pacientui svarbu žinoti aiškų kelią, užklupus ligai. Kad to pasiektume, reikia daug įdiribio, sistemos pasirengimo ir švietimo,” – sakė M. Čiurlionis.

Diskusijoje daug kalbėjome apie pasitikėjimą gydytoju, kurį pasirenkame, ir visa sveikatos priežiūros sistema. Tačiau pasitikėti nereiškia likti pasyviam.

Jeigu matome, kad kažkas neveikia, procesas sustojo ar negauname atsakymo, turime nebijoti klausti, domėtis ir patys padėti procesui judėti pirmyn. Žmogus yra labai svarbus savo sveikatos ir gydymo proceso dalyvis.

NVC Medikamentinės onkologijos centro vadovė gydytoja onkologė chemoterapeutė doc. dr. Birutė Brasiūnienė pažymėjo, kad nė vienas nesame pasiruošęs ligai ar kitam sunkiam gyvenimo iššūkiui. “Iš anksto nežinome ir to, kokie būsime tapę pacientais. Mokytis pradedame tik tuomet, kai liga netikėtai įžengia į mūsų gyvenimą. Diagnozę išgirdęs žmogus dažnai patiria šoką. Todėl gydymo kelio pradžioje ypač svarbūs artimųjų palaikymas, pagalba ir švelnus vedimas.”

Artimieji gali padėti išgirsti ir įsiminti gydytojo informaciją, užduoti klausimus bei žengti pirmuosius žingsnius gydymo keliu.

Lietuvos šeimos gydytojų profesinės sąjungos vadovė, šeimos gydytoja Alma Astafjeva paciento kelią vaizdžiai palygino su automobilio vairavimu. Kad automobilis saugiai ir sklandžiai vežtų sveikimo keliu, pacientui svarbu nebijoti pačiam sėsti prie vairo, o šalia šturmanu pasikviesti artimą žmogų. “Jeigu iš pirmo karto nepavyksta gauti atsakymo, svarbu nesustoti – atkakliai klausti, ieškoti informacijos, o prireikus kreiptis ir dėl antrosios nuomonės.” A. Astafjeva akcentavo, kad sveikatos sistema turi užtikrinti pacientui aiškų ir nuoseklų kelią, tačiau ne mažiau svarbu pačiam pacientui nelikti pasyviam – nebijoti klausti, ieškoti atsakymų ir, svarbiausia, iš baimės nepasitraukti iš sveikatos sistemos. O į svarbias konsultacijas verta vykti kartu su artimuoju, kuris stresinėje situacijoje gali padėti išklausyti ir įsiminti svarbią informaciją.

Diskusiją moderavusi Laura Dabulytė kvietė kiekvieną geriau suprasti savo vaidmenį gydymo kelyje ir būti aktyviu jo dalyviu. Šis pokalbis padėjo atskleisti tai, ko reikia kiekvienam iš mūsų: suvokti savo atsakomybę, jos nenuvertinti ir aktyviai naudotis galimybėmis, kurias suteikia šiandien turima sveikatos priežiūros sistema.

Sistema išties yra sudėtinga, joje veikia daug skirtingų specialistų, o onkologinę ligą vis dar lydi stigma. Todėl žmogui reikia laiko, žinių ir palaikymo, kad išmoktų joje orientuotis. Nebijokime klausti, ieškoti pagalbos ir tapti aktyviais savo sveikatos kelio dalyviais.

***

2026 m. rugpjūčio 28 d. diskusijoje „Klinikiniai tyrimai – onkologijoje nuo molekulės iki vaisto” dalyvavo POLA prezidentas Ričard Cervin. Jis pabrėžė, kad klinikiniai tyrimai pacientams gali suteikti galimybę gauti geriausią įmanomą gydymą ir dovanoti viltį gyventi.„Pacientui normalu nežinoti, normalu abejoti. Tačiau labai svarbu domėtis, klausti ir kalbėtis su gydytoju apie galimybę dalyvauti klinikiniuose tyrimuose“, – pažymėjo POLA prezidentas. Jis taip pat pabrėžė, kad POLA siekia, jog pacientams netrūktų patikimos ir suprantamos informacijos: edukuoja visuomenei aktualiais klausimais, stiprina pacientų sveikatos raštingumą ir skatina aktyviai dalyvauti priimant sprendimus dėl savo gydymo.

Diskusijoje dalyvavę Nacionalinio vėžio centro vadovas doc. dr. Valdas Pečeliūnas, NVC Klinikinių tyrimų skyriaus vadovė dr. Edita Baltruškevičienė pabrėžė, kad susirgus onkologine liga gydymo galimybės neturėtų priklausyti nuo žmogaus gyvenamosios vietos. Ne mažiau svarbu, kad pacientai gautų informaciją apie vykstančius klinikinius tyrimus, suprastų jų galimybes ir galėtų priimti informuotą sprendimą dėl dalyvavimo. Diskusijoje taip pat dalyvavo Nacionalinio vėžio instituto mokslinė sekretorė dr. Živilė Gudlevičienė bei asociacijos „Kraujas” atstovė Raminta Vilkevičienė, pasidalinusi savo pacientės kelio patirtimi prieš 16 metų susirgus sunkia onkologine liga. Diskusiją moderavo žurnalistas Marius Jokūbaitis.

***

2026 m. rugpjūčio 29 d. POLA partnerysčių vadovė Irma Lukoševičienė moderavo diskusiją „Onkologinė liga ar socialinė problema?”. Jautrioje ir atviroje diskusijoje savo įžvalgomis dalijosi POLA psichologė Dalia Vasiliauskienė, Nacionalinės krūties ligų asociacijos vadovė Aušra Bružienė bei „Compensa Vienna Insurance Group“ atstovai Rimgaudas Staigis ir Neringa Tamošaitienė. Diskusijoje kalbėta apie onkologinę ligą vis dar lydinčią stigmą, nežinomybę ir pokyčius, paliečiančius ne tik sergantį žmogų, bet ir jo artimuosius. Apie tai, kaip šeima dažnai nežino, kaip kalbėtis su diagnozę išgirdusiu žmogumi, kaip būti šalia ir padėti nežeidžiant, nespaudžiant ir neatimant vilties. Emocinis palaikymas, atviras kalbėjimas ir dalijimasis patirtimi padeda žmonėms mažiau save riboti, drąsiau kreiptis pagalbos ir sugrįžti į visavertį gyvenimą. Deja, regionuose tokios pagalbos ir palaikymo galimybės vis dar nėra vienodai prieinamos.

Diskusijoje netrūko jautrių asmeninių istorijų, atvirų žiūrovų klausimų ir prasmingų įžvalgų. Onkologinė liga nėra tik medicininė diagnozė – tai emocinis, socialinis ir visą šeimą paliečiantis išbandymas.

Dėkojame diskusijos dalyviams ir visiems, kurie klausėsi, dalijosi bei drąsiai klausė.

2026-08-29