POLA PROGRAMĖLĖ
Gauti POLA kortelę
POLA PROGRAMĖLĖ

DELFI: Š. Narbuto komentaras apie didžiausias pacientų problemas, laukiant diagnostinių tyrimų

Naujausia Nacionalinio Vėžio instituto (NVI) statistika rodo, kad dėl ilgėjančios gyvenimo trukmės ir pagerėjusios onkologinių ligų diagnostikos sergamumas vėžiu auga. Nuo 2012 metų onkologinių ligų atvejų kasmet daugėja po 1 procentą, tačiau mirtingumas mažėja. Statistiškai vėžys dažniausiai randamas plaučiuose, krūtyse, storojoje žarnoje, priešinėje liaukoje. „Ir geroji naujiena – mirtingumas Lietuvoje pagaliau pradėjo mažėti. Kasmet išsaugoma gyvybė 65 žmonėms. Vėžys Lietuvoje nebėra nuosprendis,“ – pasakojo NVI atstovė.

Visgi viena iš didžiausių problemų yra diagnostinių tyrimų eilės. Net trečdalis pacientų tyrimo laukia ilgiau, kaip mėnesį. Tai paaiškėjo, kai POLA apklausė virš tūkstančio pacientų. Pagal įstatymą, valstybė pacientams tyrimus turėtų suteikti ne vėliau, kaip per mėnesį. Tačiau matydami, kad eilėje teks laukti ilgiau, pacientai dažnai geriau yra linkę primokėti už tyrimą, kad tik jo atsakymus sužinotų kuo greičiau.

POLA prezidentas Šarūnas Narbutas piktinosi: „Absurdiška, kad mokamą procedūrą toje pačioje įstaigoje gali gauti nedelsiant, bet jei nori procedūrą gauti nemokamai, nors ir turi siuntimą – turi laukti du mėnesius. Jeigu pacientas turi lėšų, tai gali nusipirkti ramybę ir visus tyrimus gauti čia ir dabar, o jei to negali sau leisti, tai nors mirk iš streso belaukdamas. Bet ir tokiu atveju blogiausia net ne tai, kad tyrimų reikia laukti ilgiau nei mėnesį. Blogiausia, kad, kai gydytojas pasako atvykti dar kartą su tyrimų rezultatais, bet iš karto nepaskiria laiko kitam vizitui, pacientas tampa „nauju“ pacientu, t.y. „talonėlį“ jis gauna tik po 2-3 mėnesių. Tokia biurokratija žudo tiesiogine prasme. Kaip gali efektyviai gydytis, jeigu po kiekvieno tyrimo, o jų dažnai tenka daryti net kelis, iš naujo stoji į laukimo eilės galą?“

POLA psichologė Eglė Gudelienė į situaciją, kai pacientas pirmą kartą laukia tyrimo dėl diagnozės patvirtinimo, paneigimo siūlė pažvelgti iš emocinės pusės: „Pabandykite įsivaizduoti, kad jums gydytojas pasakė, jog galbūt sergate vėžiu. Jus tą pačią minutę užlieja nerimas, įtampa, baimė ir pasimetimas, nes suprantate, kad gyvenimas jau nuo šiandien gali pasikeisti iš esmės. Siekdami tam pasiruošti, kuriate įvairius scenarijus, ieškote informacijos, kalbate su jums artimais žmonėmis ir nerimastingai laukiate svarbios žinios, galinčios pakeisti jūsų gyvenimą. Laukiate mėnesį ar net ilgiau… Galima tik įsivaizduoti, kiek visko per tą laiką prisigalvojate, kiek streso patiriate, nors gal net nesergate? Ir priešingai, jei jau sergate, bet diagnozė dar nepatvirtinta, jūsų būklė ir toliau sunkėja, nes negydoma liga tebeprogresuoja. Tuo būdu gyvenant dvigubą gyvenimą (tarsi jau sirgtum ir tarsi dar ne) prarandama daug energijos, tampama vis labiau uždaresniu, mažiau aktyviu, labiau prislėgtu ir įsitempusiu. Tad kuo greičiau diagnozę būtų galima patvirtinti arba paneigti, tuo daugiau vidinių resursų žmonės išsaugotų sveikimui ir sąmoningai pagalbai sau.“

Daugiau apie tai skaitykite DELFI straipsnyje.

POLA PROGRAMĖLĖ