Skaičiuojama, kad Lietuvoje gyvena apie 300 000 pacientų, turinčių vienokio ar kitokio laipsnio šlapimo ir išmatų nelaikymą, dar kitaip vadinama inkontinencija. Šis susirgimas labai greitai nustumia tokius pacientus į užribį – atsiriboja visuomenė, o ir patys sergantieji izoliuojasi. Jų gyvenimo kokybei didžiausią įtaką daro slaugos priemonių prieinamumas. Turint diagnozę yra galimybė gauti valstybės kompensuojamų priemonių. Nuo liepos 1 d. sunkų šlapimo nelaikymą turintys pacientai slaugos priemonių gaus daugiau (60 vnt. sauskelnių per mėnesį). Apie šlapimą ir išmatas sugeriančių priemonių prieinamumą, šioje srityje įvykusius pokyčius kalbamės su VšĮ Inkocentras vadove, gydytoja Jurga Misevičiene.  

Pandemija sustabdė

Prieš du metus pavyko įdiegti reikšmingus pokyčius sergančiųjų inkontinencija gyvenime. Po devynerių metų sąstingio ir tokių pacientų „nematymo“ šie susirgimai buvo pripažinti ligomis ir visi pradėjo gauti kompensaciją slaugos priemonėms.

„Dabar atrodo, kad keliems metams gerieji pokyčiai sustos. Manau, tai bus vėl sąstingio metas. Tam yra objektyvios priežastys – buvusi pandemija ir jos nulemti iššūkiai sveikatos sektoriui. Tačiau yra ir kitos priežastys: nuolatinis noras taupyti, kuris galiausiai, virsta tuo, kad žmonėms reikia mokėti priemokas ir dar dėl to, kad šlapimą nelaikantys žmonės visuomet yra užribyje, ir apie juos pagalvojama pačius paskutinius“, – sako VšĮ Inkocentras vadovė POLA valdybos narė,, gydytoja Jurga Misevičienė. Pasak jos, Sveikatos ministerijoje įkurta darbo grupė buvo parengusi ilgalaikį planą, kaip kasmet bus daromi pokyčiai, kad vieną dieną Lietuvos pacientai turėtų galimybę oriai gyventi turint inkontinenciją.

„Mes siekėme 3 kompensuojamų priemonių per parą turintiems šlapimo nelaikymą. Dabar gi matome, kad kova su korona virusu visus kitus pacientus pastūmė į šoną. Sergantieji inkontinencija visuomet kaip pacientų grupė buvo užribyje, gerą dešimtmetį niekas nematė šių pacientų ir nesistengė pagerinti jų gyvenimo. Covid-19 ir kova su SARS-Cov-2 virusu, o gal tiesiog atrasta priežastis šio viruso pavidalu, leis Sveikatos ministerijos valdininkams stabdyti prasidėjusių pokyčių procesą, argumentuojant, kad pinigų nėra, nes viskas išleista kovai su virusu“, – įsitikinusi Inkocentro vadovė J. Misevičienė.

Kaip vertinate covid-19 poveikį jūsų sričiai – kaip pasikeitė pacientų gyvenimo kokybė?

2020 metais pacientų, kurie gauna šlapimą ir išmatas sugeriančias priemones, prieaugis padidėjo tiktai 11 proc. Augimas galėjo siekti 24 procentus, kaip 2019 metais arba dar daugiau, nes jau turėjo išryškėti informavimo kampanijos rezultatai. Dėl užsidariusių gydymo įstaigų nemaža dalis šlapimą ir išmatas nelaikančių pacientų tiesiog neturėjo galimybės kreiptis į specialistus ir gauti diagnozę.

Kalbant apie gyvenimo kokybę, čia reikia kalbėti apie tuos, kurie negavo diagnozės ir apie tuos, kurie jau turi diagnozę ir gauna kažkokią pagalbą: kompensuojamas šlapimą ir išmatas sugeriančias priemones arba medikamentinį, chirurginį gydymą. Pirmu atveju – tai labiausiai nukentėję asmenys. Diagnozė neabejotinai leidžia žmogui tikėtis tolimesnio medikų konsultavimo, kažkokių sprendimų jo ligai kontroliuoti ar išgydyti. Be diagnozės jie ir šlapimą sugeriančias priemones turi pirkti iš savų lėšų. Antru atveju – nukentėjo labiausiai tie, kuriems buvo suplanuotos šlapimo nelaikymo chirurginės gydymo operacijos.

Pacientų, gaunančių slaugos priemones, statistiniai pokyčiai:

• 2018 metais liepos mėnesį iš esmės pasikeitė šlapimą sugeriančių priemonių kompensavimo sistema ir kompensavimo pagrindu tapo šlapimo nelaikymo diagnozė. Tuomet buvo 42 500 pacientų, gaunančių kompensuojamas šlapimą sugeriančias priemones. Per du metus net 35 proc. išaugo skaičius pacientų, gaunančių kompensaciją šlapimą sugeriančioms priemonėms.
• Ligonių kasų duomenimis, 2019 m. 24 proc., 2020 – 11 proc. padidėjo gaunančių kompensuojamas šlapimą ir išmatas sugeriančias priemones. Per dvejus metus 35 proc. arba apie 15 000 žmonių išdrįso kreiptis į medikus, įvardyti, kad turi šlapimo nelaikymą ir sulaukti valstybės paramos.

Kaip vertinate šį pacientų augimą?

Vertinu teigiamai. Tai rodo, kad pokytis diagnostikoje leido iš pogrindžio išlįsti anksčiau nematomiems pacientams. Iki 2018 metų buvusi šlapimo priemonių kompensavimo sistema matė tik kelias diagnozes ir siejo jas su šlapimo ar išmatų nelaikymu. Įvykęs pokytis leido valstybės pagalbos tikėtis pacientams po įvairių onkologinių ligų gydymo, vyresnio amžiaus žmonėms, kuriems šlapimo nelaikymas prasideda dėl gretutinių ligų ar tiesiog fiziologinių pokyčių. Galų gale, daugybė pacientų, turinčių šlapimo ir išmatų nelaikymą, buvo pripažinti; šlapimo ir išmatų nelaikymas pripažintas liga. Manau, tai buvo didelis proveržis šių pacientų ir jų artimųjų gyvenimuose.

35 proc. – tai labai reikšmingas augimas, įvertinus tai, kad 2020 metai buvo „covidiniai“. Beveik metus buvo sudėtinga patekti pas gydytojus. Aš stebiuosi ir džiaugiuosi, kad 11 procentų, t.y., apie 6000 žmonių visgi kreipėsi į gydytojus, gavo diagnozę ir pasirūpino savo gyvenimo kokybe.

Turime įvertinti, kad 35 proc. – tai augimas per metus ir porą mėnesių, nes karantino metu kreipimasis į medikus buvo sulaikytas. Tas augimas mums sako, kad daugybė žmonių buvo užribyje. Jeigu ne 2020 metų karantinas, mes būtume išvydę rekordišką kilimą naujai diagnozuotų atvejų.

Pokytis – nuo liepos 1 d.

Nuo šių metų liepos 1 dienos turintys sunkų šlapimo nelaikymo laipsnį gaus daugiau kompensuojamų sauskelnių – jau 60 vnt. per mėnesį.

 „Dar iki sistemos pasikeitimo kompensavimui šlapimą ir išmatas sugeriančių priemonių būdavo išleidžiama apie 5 milijonus eurų. Net ir trukdant karantinui, kompensavimas išaugo trečdaliu. Tas tik įrodo, kad tai labai opi problema. Ir jei ne karantinas, nežinia, kiek papildomų valstybės lėšų būtų pareikalavę naujai diagnozuoti asmenys ir didesni komnpensuojamų priemonių kiekiai. Iš to, kaip išaugo kompensavimui skiriama suma galima daryti paprastą išvadą – poreikis priemonių yra didelis“, – sako J. Misevičienė.

Turintys šlapimo ir/ar išmatų nelaikymą (patvirtintą medikų suteikiant ligos kodą) turi teisę gauti kompensaciją slaugos priemonėms įsigyti:

• esant vidutinio laipsnio šlapimo nelaikymui gaunama 60 vnt. įklotų per mėnesį;
• esant sunkiam – nuo liepos 1 d. bus kompensuojama 60 vnt. sauskelnių per mėnesį;
• jeigu yra ir išmatų nelaikymas, tuomet kompensuojama 90 vnt. sauskelnių;
• priemoka vaistinėse netaikoma senjorams, sulaukusiems 75 m. ir neįgaliesiems bei sulaukusiems senatvės pensijos, jei turi draudžiamųjų pajamų mažiau nei 244.15 eur/mėn.

Šlapimo nelaikymas žmonių gyvenimuose:

• Mažiausiai viena iš trijų suaugusių moterų ir vienas iš penkių vyrų patiria šlapimo inkontinenciją.
• JAV sveikatos ekonomikai šlapimo inkontinencija kainuoja nuo 16 iki 18 milijardų dolerių.
• Tai antroji pagal dažnumą priežastis, kodėl senyvas žmogus atiduodamas į senelių namus.
• Moterys prieš kreipdamosi pagalbos vidutiniškai laukia trejus su pusę metų.