POLA PROGRAMĖLĖ
Gauti POLA kortelę
POLA PROGRAMĖLĖ

LRT radijo laidoje „60 minučių“: Š.Narbuto interviu apie naująjį vėžio registrą

POLA prezidentas sako, kad Lietuvoje situacija, kalbant apie onkologines ligas, jų gydymą, gerėjanti, tačiau vis dar yra daugybė taisytinų ir tobulintų dalykų.

„Mes kaip asociacija tuos klausimus nuolatos kėlėme. Prisiminkime ir premjero atvejį, kuomet jis susirgo, tai mes negalėjome pasakyti, kiek Lietuvoje yra limfomos atvejų, koks mirtingumas. Tas liečia bet koktį onkologinį susirgimą. Paskutinis registras buvo 2012-aisiais. Pavyzdžiui, kai mes kalbėdavome, kad reikia naujų vaistų, kurie duoda geresnį išgyvenamumą, tačiau mes neturėdavome jokios statistikos ar taip yra, ar taip nėra, o tada politikai sako, jog atneškite naują informaciją, tuomet ir kalbėsime. Dabar, galbūt tas naujasis registras gali techninis niuansas, tačiau čia buvo tiek interesų ir intrigų, smagų, kad jis pagaliau veikia“, – LRT RADIJUJE sakė Š. Narbutas.

Kaip sako POLA prezidentas, naujasis registras leis gerokai aiškiau susidaryti vaizdą ne tik apie onkologinius susirgimus, jų skaičių, tačiau ir vertinti kiekvieną miestą, net gydymo įstaigą individualiai, o vėliau daryti išvadas ir priimti tam tikrus sprendimus, susijusius su kokybiškesne kova su onkologinėmis ligomis.

Nacionalinio vėžio instituto Vėžio registro vedėja Ieva Vincerževskienė LRT RADIJUJE sakė, kad pagaliau sukurtas registras – ilgai lauktas žingsnis pagalboje kovoje su onkologiniais susirgimais. Nors tokį vėžio registrą buvo bandoma kurti jau prieš keletą metų, tačiau nuolatos buvo įsipainiojama į biurokratizmo voratinklius.

Anot jos, sistema kuriama ta, kad ir gydytojams palengvintų situaciją, mažintų biurokratijos kiekį, o pasidžiaugti galima tuo, kad nuo 2012-ųjų metų kurtas registras pagaliau turėtų pradėti dirbti „optimaliu rėžimu“.

POLA prezidentas, teisininkas Šarūnas Narbutas džiaugėsi naujojo registro sukūrimu, tačiau priminė, kad kitas svarbus aspektas kovoje su onkologinėmis ligomis – empatija, paprastas žmogiškas supratimas, o esami pavyzdžiai rodo, kad kartais norima ne suprasti sergantį asmenį, o net jam įgelti.

„Turime vieną valstybės vadovų, premjerą, kuris taip pat serga onkologine liga, tačiau klausimas yra ne apie premjerą, o apie žinutę, kurią mes siunčiame visuomenei apie pacientus. Kai premjeras nepasirodo darbe, kažkas pradeda sakyti ir klausti ar politikas sugeba eiti pareigas, nors objektyviai viskas susideda dėl gydymo ir chemoterapijos procedūrų. Tuomet mes pradedame stigmatizuoti, nors jau gal 10 metų kovojame su tą stigma, kad vėžys jau nėra mirties nuosprendis, kad tai ne gyvenimo būdo liga, o atvirkščiai, reikia tikrintis. Tai pažiūrėkime, ką mes tada rodome, jei baksnojame bet ką iš šalies vadovų, ką galvoti paprastam žmogui, kuriam vadovas gali taip pat priekaištauti, tai ir tu dirbk, žiūrėk, premjeras tai juk dirba, kodėl neisi į darbą po savo chemoterapijos procedūrų. Šioje situacijoje būtina pažiūrėti empatiškai ir į tuos dalykus žiūrėti žmogiškai. Aatrodo, kad bandome padėti ne asmeniškai, o atvirkščiai, įgelti kažkam“, – sakė Šarūnas Narbutas.

Daugiau apie tai skaitykite LRT.

POLA PROGRAMĖLĖ