POLA PROGRAMĖLĖ
Gauti POLA kortelę
POLA PROGRAMĖLĖ

Minint antikorupcijos dieną, spaudos konferencija apie tyrimų priemokas

Atlikto tyrimo duomeni

Pagalbos onkologiniams ligoniams asociacija (POLA) atlikusi tyrimą, nustatė, kad viena opiausių onkologinių pacientų problemų yra neracionalios tyrimų eilės didžiausiose Lietuvos įstaigose Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose ir Panevėžyje bei priemokos už tyrimus, turint siuntimą.  Negana to, pacientai iš gydytojų negauna rekomendacijų, kur pasidaryti tyrimus be eilių ir yra liepiami juos atlikti toje pačioje įstaigoje, kur dirba juos paskyręs gydytojas.

POLA tyrime dalyvavo 1207 onkologiniai pacientai. Didžioji dalis, net 60 proc., yra 45-64 metų amžiaus.

Didžiausios eilės susidaro prie radiologinių ir genetinių tyrimų. Jų, ilgiau negu mėnesį, laukia kas ketvirtas pacientas.

Įstatymas numato, kad valstybė tyrimų paslaugą pacientui turi suteikti ne vėliau, kaip per mėnesį, o jei negali to padaryti, privalo pacientą nukreipti į kitą įstaigą, kurioje tyrimai būtų atlikti greičiau.

Net trečdalis onkologinių pacientų tyrimų laukia per ilgai

Didžiausias radiologinių tyrimų srautas tenka Nacionaliniam vėžio institutui (21 proc.) ir Kauno klinikoms (17 proc.).  Ir nors laikinoji sostinė atlaiko didesnį radiologinių tyrimų srautą, negu regionai, visgi Kaune besigydantiems pacientams dėl eilių galvą skauda mažiausiai.

Kauno klinikose ir Klaipėdos universitetinėje ligoninėje radiologiniai tyrimai atliekami greičiausiai: net 4 iš 5 pacientų tyrimus gauna greičiau, negu per mėnesį.

Priešinga situacija Vilniuje ir Panevėžyje.  Santaros klinikose net 4 iš 10 pacientų tyrimų laukia ilgiau, negu mėnesį. Panevėžio respublikinėje ligoninėje ilgiau, negu mėnesį, tyrimų laukia 3 iš 10 onkologinių pacientų.

Tuo tarpu mažiau tyrimų atliekančios gydymo įstaigos, pavyzdžiui, Centro poliklinika Vilniuje, Kauno Respublikinė ligoninė, Šiaulių Dainų poliklinika, Šiaulių vaiko ir motinos klinika, Salvijos medicinos centras, Jonavos PSPC visus savo pacientus priima per mėnesį laiko. Tačiau visos šios įstaigos nesudaro net 1 procento pacientų srauto. 

Iš viso 76 proc. visų magnetinio rezonanso ir kompiuterinės tomografijos tyrimų atliekama 6 gydymo įstaigose (Nacionaliniame vėžio institute, Kauno klinikose, Santaros klinikose, Klaipėdos universitetinėje ligoninėje, Šiaulių Respublikinėje ligoninėje ir Panevėžio Respublikinėje ligoninėje). Kitose gydymo įstaigose, įskaitant ir privačias, atliekama tik ketvirtadalis brangių radiologinių tyrimų.  

Už tyrimus primoka penktadalis pacientų, nors neturėtų

POLA atlikta apklausa atskleidė, kad pacientai tyrimų ne tik laukia ilgiau, bet ir už jų atlikimą turi papildomai primokėti.

Pacientai nurodė, kad dauguma atvejų, tyrimai su gydytojo siuntimu, buvo kompensuojami ir nieko primokėti nereikėjo (Nacionaliniame vėžio institute – 75 proc., Kauno klinikose – 88 proc. pacientams primokėti nereikėjo).

Ir nors siuntimas reiškia, kad tyrimas turi būti atliekamas nemokamai, visose gydymo įstaigose pacientams siūloma įsigyti specialiąsias priemones, pavyzdžiui, vienkartinę aprangą, skaitmeninę laikmeną su tyrimo vaizdais, nors tyrimų rezultatus gydanti įstaiga bet kokiu atveju gauna, o jei pacientas nusprendžia gydytis kitur, kita gydymo įstaigą tyrimo rezultatus turi matyti per e.sveikatos sistemą. Todėl pacientams skaitmenines laikmenas įsigyti iš viso nėra būtina, bet už jas pacientams vis tiek siūloma susimokėti.

Iš apklausos atsakymų matyti, kad Nacionaliniame vėžio institute, Santaros klinikose, Respublikinėje Šiaulių ligoninėje už nebūtinas priemones sumoka 1 iš 5 pacientų, o Kauno klinikose už jas mokėti rinkosi tik kas vienuoliktas pacientas.

Ramybę perka, rinkdamiesi mokamus tyrimus

Kai pacientui tenka su nerimu laukti tyrimų rezultatų, paneigiančių vėžio diagnozę, 1 iš 6 pacientų renkasi už tyrimus mokėti visą kainą, o ne laukti eilėje kelis mėnesius.

„Absurdiška, kad mokamą procedūrą toje pačioje įstaigoje gali gauti nedelsiant, bet jei nori procedūrą gauti nemokamai, nors ir turi siuntimą – turi laukti du mėnesius. O blogiausia net ne tai, kad tyrimų reikia laukti ilgiau nei mėnesį, o tai, kad, gydytojas pasakius atvykti su tyrimų rezultatais, laikas kitam vizitui nėra paskiriamas. Taigi pacientas tampa „nauju“ pacientu, t.y. „talonėlį“ jis gauna tik po 2 -3 mėnesių. Tokia biurokratija žudo tiesiogine prasme. Kaip gali efektyviai gydytis, jeigu po kiekvieno tyrimo, o jų dažnai tenka daryti net kelis, iš naujo stoji į laukimo eilės galą?“ – sako POLA prezidentas Šarūnas Narbutas.

Valstybinė ligonių kasa lėšas taupo onkologinių ligonių sąskaita

Tik vienas iš dešimties pacientų nurodė, kad gydytojas rekomendavo tris įstaigas, kur galima pasidaryti radiologinius tyrimus, kaip to reikalauja įstatymas, tačiau net trečdalis pacientų ir tokiu atveju pasirinktoje įstaigoje tyrimų laukė ilgiau nei mėnesį. Kaip priežastį, kodėl renkasi tyrimus atlikti vienoje ar kitoje įstaigoje, pacientai nurodo, kad nori būti gydomi kuo arčiau namų ar mano, kad, jei tyrimus atliktų kitoje įstaigoje, už juos tektų sumokėti.

„Eilės ilgėja ir dėl to, kad Valstybinė ligonių kasa už keturis onkologiniam pacientui atliktus radiologinius tyrimus ligoninei apmoka tik už vieną. Jei pacientas serga ne onkologine liga apmokama už kiekvieną tyrimą. Nors onkologinių pacientų gydymui kasmet išleidžiama virš 100 milijonų eurų, tačiau laiku neatliekant būtinų tyrimų matome, kad mirštamumas nuo daugelio onkologinių ligų Lietuvoje nemažėja, nors kitose šalyse pacientai gaudami tokį pat gydymą kaip Lietuvoje gyvena kelis kartus ilgiau. Atsakomybę už vis naujai kuriamus ribojimus atlikti tyrimus onkologiniams pacientams turi prisiimti ir Valstybinės ligonių kasos vadovai“ – sako Š. Narbutas.

Mėnesiai nežinios – kaip juos išgyvena pacientas

POLA psichologė Eglė Gudelienė į situaciją, kai pacientas pirmą kartą laukia tyrimo dėl diagnozės patvirtinimo, paneigimo siūlo pažvelgti iš emocinės pusės:

„Pabandykite įsivaizduoti, kad jums gydytojas pasakė, jog galbūt sergate vėžiu. Jus tą pačią minutę užlieja nerimas, įtampa, baimė ir pasimetimas, nes suprantate, kad gyvenimas jau nuo šiandien gali pasikeisti iš esmės. Siekdami tam pasiruošti, kuriate įvairius scenarijus, ieškote informacijos, kalbate su jums artimais žmonėmis ir nerimastingai laukiate svarbios žinios, galinčios pakeisti jūsų gyvenimą. Laukiate mėnesį ar net ilgiau… Galima tik įsivaizduoti, kiek visko per tą laiką prisigalvojate, kiek streso patiriate, nors gal net nesergate? Ir priešingai, jei jau sergate, bet diagnozė dar nepatvirtinta, jūsų būklė ir toliau sunkėja, nes negydoma liga tebeprogresuoja. Tuo būdu gyvenant dvigubą gyvenimą (tarsi jau sirgtum ir tarsi dar ne) prarandama daug energijos, tampama vis labiau uždaresniu, mažiau aktyviu, labiau prislėgtu ir įsitempusiu. Tad kuo greičiau diagnozę būtų galima patvirtinti arba paneigti, tuo daugiau vidinių resursų žmonės išsaugotų sveikimui ir sąmoningai pagalbai sau.“


Pagalbos onkologiniams ligoniams asociacija (POLA) – didžiausia pacientų organizacija Lietuvoje, vienijanti virš 30 pacientų organizacijų ir daugiau kaip 13 tūkst. onkologinių pacientų. POLA atstovauja onkologinių pacientų interesus ir teikia nemokamas teisines, psichologines konsultacijas, mitybos rekomendacijas, nemokamus kvietimus į kultūros renginius ar nuolaidas, kurias taiko daugiau nei 200 įstaigų ir įmonių Lietuvoje.

Už tyrimus primoka penktadalis pacientų, nors neturėtų

POLA atlikta apklausa atskleidė, kad pacientai tyrimų ne tik laukia ilgiau, bet ir už jų atlikimą turi papildomai primokėti.

Pacientai nurodė, kad dauguma atvejų, tyrimai su gydytojo siuntimu, buvo kompensuojami ir nieko primokėti nereikėjo (Nacionaliniame vėžio institute – 75 proc., Kauno klinikose – 88 proc. pacientams primokėti nereikėjo).

Ir nors siuntimas reiškia, kad tyrimas turi būti atliekamas nemokamai, visose gydymo įstaigose pacientams siūloma įsigyti specialiąsias priemones, pavyzdžiui, vienkartinę aprangą, skaitmeninę laikmeną su tyrimo vaizdais, nors tyrimų rezultatus gydanti įstaiga bet kokiu atveju gauna, o jei pacientas nusprendžia gydytis kitur, kita gydymo įstaigą tyrimo rezultatus turi matyti per e.sveikatos sistemą. Todėl pacientams skaitmenines laikmenas įsigyti iš viso nėra būtina, bet už jas pacientams vis tiek siūloma susimokėti.

Iš apklausos atsakymų matyti, kad Nacionaliniame vėžio institute, Santaros klinikose, Respublikinėje Šiaulių ligoninėje už nebūtinas priemones sumoka 1 iš 5 pacientų, o Kauno klinikose už jas mokėti rinkosi tik kas vienuoliktas pacientas.

Spaudos konferencijoje dalyvavo: Agnė Bilotaitė, LR Seimo narė; Šarūnas Narbutas, POLA prezidentas; Gintaras Kacevičius, VLK direktorius; Kristina Norvainytė, JGA prezidentė; Arūnas Staknys STT Korupcijos prevencijos valdybos Korupcijos rizikos skyriaus viršininko pavaduotojas; Sergėjus Muravjovas, Transparency International Lietuvos skyriaus vadovas.

Spaudos konferencijos įrašą rasite spustelėję čia.

Atsiliepimai žiniasklaidoje po spaudos konferencijos:

TV3.LT spauskite čia.

Delfi spauskite čia.

Diena.lt spauskite čia.

15min. spauskite čia.

Klaipeda.diena.lt spauskite čia.

POLA PROGRAMĖLĖ