Šios savaitės „Lietuvos sveikatoje“ – pokalbis su POLA direktore Neringa Čiakienė tema, prie kurios vis grįžtame: 𝙥𝙖𝙘𝙞𝙚𝙣𝙩𝙖𝙨 𝙣𝙚𝙩𝙪𝙧𝙚̇𝙩𝙪̨ 𝙗𝙪̄𝙩𝙞 𝙨𝙖𝙫𝙤 𝙡𝙞𝙜𝙤𝙨 𝙥𝙧𝙤𝙟𝙚𝙠𝙩𝙪̨ 𝙫𝙖𝙙𝙤𝙫𝙖𝙨.

Į teisės aktų pakeitimus dažnai žiūrime kaip į perteklinę biurokratinę naštą. Ir kartais tam tikrai yra pagrindo. Tačiau dažniausiai pati pakeitimų idėja būna labai praktiška – padaryti taip, kad sistema veiktų aiškiau ir sklandžiau tiek joje dirbantiems, tiek ja besinaudojantiems žmonėms.

Neringa Čiakienė: “Prie dokumentų paketo, kurį trumpai vadiname 𝙊𝙣𝙠𝙤𝙠𝙡𝙖𝙨𝙩𝙚𝙧𝙞𝙤 𝙞̨𝙨𝙖𝙠𝙮𝙢𝙪, diskutuodami, tikslindami ir ieškodami geriausių formuluočių praleidome dešimtis valandų. Ar tai, ką sudėjome į dokumentus, iš tiesų padės sistemai veikti sklandžiau ir nuims bent dalį koordinavimo naštos nuo paciento ir jo artimųjų pečių, parodys laikas ir reali praktika.”

O 𝙠𝙖𝙨 𝙨̌𝙞𝙪𝙤 𝙢𝙚𝙩𝙪 𝙫𝙚𝙞𝙠𝙞𝙖, 𝙠𝙪𝙧 𝙥𝙖𝙘𝙞𝙚𝙣𝙩𝙖𝙞 𝙫𝙞𝙨 𝙙𝙖𝙧 𝙨𝙪𝙨𝙞𝙙𝙪𝙧𝙞𝙖 𝙨𝙪 𝙨𝙥𝙧𝙖𝙜𝙤𝙢𝙞𝙨 𝙞𝙧 𝙠𝙤𝙙𝙚̇𝙡 𝙩𝙖𝙞𝙥 𝙨𝙫𝙖𝙧𝙗𝙪, 𝙠𝙖𝙙 𝙥𝙖𝙘𝙞𝙚𝙣𝙩𝙪𝙞 𝙣𝙚𝙩𝙚𝙠𝙩𝙪̨ 𝙥𝙖𝙘̌𝙞𝙖𝙢 𝙩𝙖𝙥𝙩𝙞 𝙨𝙖𝙫𝙤 𝙡𝙞𝙜𝙤𝙨 𝙥𝙧𝙤𝙟𝙚𝙠𝙩𝙪̨ 𝙫𝙖𝙙𝙤𝙫𝙪 – apie tai ir vyko pokalbis su žurnaliste Rasa Kasperavičiūte-Martusevičiene.

POLA atliktos pacientų apklausos duomenys gana aiškiai parodo, kur šiandien esame:

• tik 45 proc. pacientų visada žinojo, koks bus kitas jų kelio žingsnis;

• 73 proc. jautėsi turintys savo kelią daugiau ar mažiau koordinuoti patys;

• aktyvaus gydymo etapą pacientai vertina geriausiai – 83–92 proc. gerai arba labai gerai. Būtent šis etapas jau dešimtmetį turi aiškiai nustatytus terminus;

• prasčiausiai dažniausiai vertinama pati kelio pradžia – ligos įtarimo etapas.

Tai labai aiškiai rodo vieną dėsningumą: 𝙠𝙪𝙧 𝙨𝙞𝙨𝙩𝙚𝙢𝙖 𝙖𝙞𝙨̌𝙠𝙞𝙖𝙞 𝙨𝙪𝙨𝙞𝙩𝙖𝙧𝙪𝙨𝙞, 𝙠𝙖𝙨, 𝙠𝙖𝙙𝙖 𝙞𝙧 𝙥𝙚𝙧 𝙠𝙞𝙚𝙠 𝙡𝙖𝙞𝙠𝙤 𝙩𝙪𝙧𝙞 𝙞̨𝙫𝙮𝙠𝙩𝙞, 𝙩𝙚𝙣 𝙞𝙧 𝙥𝙖𝙘𝙞𝙚𝙣𝙩𝙤 𝙥𝙖𝙩𝙞𝙧𝙩𝙞𝙨 𝙜𝙚𝙧𝙚𝙨𝙣𝙚̇.

O kur aiškumo mažiau – kelio pradžioje, tarp atskirų gydymo etapų, stebėsenos, reabilitacijos, paliatyviosios pagalbos metu ar perduodant tyrimų medžiagą iš vienos įstaigos į kitą – ten pacientas arba jo artimieji vėl pradeda dėlioti sistemą patys.

Interviu perskaitysite ir apie paciento pasirinkimo teisę, žaliųjų koridorių ribas, atvejo vadybą, paslaugas arčiau namų bei tai, kodėl neužtenka vien priimti gerą teisės aktą – svarbiausia, kaip jis veiks realiame žmogaus kelyje.

Dėkojame Rasai už įsigilinimą ir lsveikata.lt – už skirtą dėmesį temai, kuri pacientams yra jų kasdienybė – turbūt geriausiai visą pokalbį apibendrina viena mūsų apklausos išvada: 𝙋𝙖𝙘𝙞𝙚𝙣𝙩𝙖𝙞 𝙨𝙞𝙨𝙩𝙚𝙢𝙤𝙨 𝙣𝙚 𝙠𝙧𝙞𝙩𝙞𝙠𝙪𝙤𝙟𝙖 – 𝙟𝙞𝙚 𝙨𝙩𝙚𝙣𝙜𝙞𝙖𝙨𝙞 𝙟𝙤𝙟𝙚 𝙞𝙨̌𝙜𝙮𝙫𝙚𝙣𝙩𝙞 𝙞𝙧 𝙟𝙖̨ 𝙨𝙪𝙥𝙧𝙖𝙨𝙩𝙞.

Ir kuo daugiau tos sistemos logikos žmogui galėsime paaiškinti iš anksto, o ne palikti ją išsiaiškinti pačiam jau susirgus, tuo geriau ji veiks.

Visą straipsnį kviečiame skaityti čia.

2026-08-21