POLA PROGRAMĖLĖ
Gauti POLA kortelę
POLA PROGRAMĖLĖ

Kas yra vėžys?

Kas yra vėžys?

Kūno organai ir audiniai sudaryti iš mažyčių statybinių blokelių, vadinamų ląstelėmis. Vėžys – tai tokių ląstelių liga. Įprastai ląstelės dalijasi tvarkingai ir jų skaičius neperžengia tam tikros ribos. Tačiau jei dėl kokios nors priežasties procesas tampa nevaldomas, ląstelės dalijasi nepaliaujamai. Dažniausiai tokios ląstelės pavirsta dariniu, kuris vadinamas naviku. Navikai būna gerybiniai arba piktybiniai. Gydytojai gali pasakyti, ar navikas yra gerybinis, ar piktybinis, kai iš paciento paimamas audinio gabaliukas (biopsija) ir mikroskopu ištiriamas mažas ląstelių pavyzdys.

Gerybinio naviko atveju ląstelės neišplinta į kitas organizmo dalis, taigi, jos nėra vėžinės. Tačiau jos gali dalytis organizmo dalyje, kurioje susidarė (pirminėje vietoje) ir spausti šalia esančius organus.

Piktybinio naviko atveju ląstelės geba išplisti už organizmo vietos, kurioje susidarė. Negydomi navikai gali išplisti į aplinkinius audinius. Piktybiniai navikai gali atsirasti įvairiose organizmo vietose – egzistuoja daugiau nei 200 skirtingų vėžio tipų, kiekvienas jų kitaip vadinamas ir gydomas. Vėžys gali išsivystyti tokiuose organuose kaip inkstai ar smegenys. Tokie dariniai vadinami solidiniais arba kietaisiais navikais.

Retkarčiais auglio ląstelės atitrūksta nuo pagrindinio (pirminio) naviko. Jos gali plisti į kitus organus per kraujotakos ir limfinę sistemas. Vėžio ląstelės pasiekusios naują sritį gali dalytis ir suformuoti naujus navikus, kurie vadinami metastazėmis.

Dažniausiai navikinės ligos pavadinimas siejamas su ta organizmo vieta, kurioje ji aptinkama pirmą kartą. Tai vadinama pirminiu židiniu arba pirminiu vėžiu. Pavyzdžiui, vėžys, kuris prasideda žarnyne, vadinamas žarnyno vėžiu, o vėžys, kuris prasideda plaučiuose – plaučių vėžiu. Taip pat vėžys gali išsivystyti ir kraujyje (leukemija) arba limfinėje sistemoje (limfoma).

Daugiau informacijos apie vėžio tipus rasite čia.

Jei susidūrėte su onkologine liga, tapkite POLA nariu ir pasinaudokite mūsų siūloma pagalba:

Emocinė parama

Tyrimai parodė, kad šeimos narių ir draugų emocinė parama gali turėti didelę įtaka sergančiojo vėžiu gyvenimo kokybei.

Daugelis dažnai baiminasi, kad kalbėdami su žmogumi sergančiu vėžiu gali pasakyti ką nors netinkamo. Jei esate atviras, nuoširdus ir atidus, Jūsų pagalba bus labai svarbi. Dalinamės keletu patarimų, kaip vertėtų elgtis, o ko reikėtų vengti. 

Tinkamas elgesys:

  • Pasakykite, jei jaučiatės nejaukiai – aiškiai įvardinkite situaciją, o ne apsimetinėkite.
  • Draugiškai paspauskite ranką ar apkabinkite.
  • Paskambinkite, nusiųskite atviruką ar žinutę, parodančią, kad galvojate apie juos.
  • Užtikrinkite, jei jie norės pasikalbėti, Jūs visada išklausysite. Pasirūpinkite, kad iš tiesų taip ir būtų.
  • Gerbkite jų privatumą.
  • Pasiūlykite pagalbą visu ligos metu – pradžioje, per gydymą ir jam pasibaigus.
  • Papasakokite juokelį, drauge pasijuokite, jei manote, kad tai tinkama.
  • Kiek įmanoma, stenkitės išlaikyti įprastus santykius, kokie jie buvo ir anksčiau.

Ko reikėtų vengti:

  • Sakyti, kad suprantate, kaip jie jaučiasi – mes niekada to tiksliai negalėsime sužinoti.
  • Patarti išlikti stipriems, būti pozityviems – tai didina spaudimą elgtis ar jaustis būtent taip.
  • Priimti asmeniškai, jei jie jaučiasi pikti, nuliūdę ar nenori su Jumis bendrauti. 
  • Dalinti patarimų, jei jų niekas neprašė.
  • Lyginti su kitais – kiekvieno sergančiojo vėžiu patirtis yra unikali.

Mokėkite išklausyti

Geras klausytojas stengiasi suprasti kito žmogaus mintis ir jausmus kaip galima geriau. Jums nebūtina žinoti atsakymų į visus klausimus – tiesiog išklausydami kito žmogaus rūpesčius ir nuogąstavimus galite nemažai padėti.

Mokėjimas išklausyti yra svarbi emocinės pagalbos dalis. Keletas patarimų, kaip tai daryti: 

  • Kalbėkitės ramioje, privačioje aplinkoje, kur galite atsipalaiduoti ir būti netrukdomi.
  • Išlaikykite akių kontaktą, tačiau venkite tiesmuko, intensyvaus žiūrėjimo.
  • Leiskite vėžiu sergančiam žmogui būti pagrindiniu pokalbio dalyviu, nepertraukite jo.
  • Įdėmiai klausykitės, ką jis sako.
  • Jei Jums tampa emociškai sunku, nekeiskite pokalbio temos – pasidalinkite, kaip jaučiatės, tai padės išvengti nesusipratimų. 
  • Jei Jūsų pokalbininkas pravirksta, nesistenkite jo pralinksminti. Patikinkite, kad liūdesys yra normali reakcija į tai, ką šiuo metu jie išgyvena.
  • Draugiškas prisilietimas gali padėti, bet jei tai nepriimtina Jūsų pašnekovui, gerbkite jo asmeninę erdvę.
  • Stenkitės nežarstyti patarimų, jei Jūsų to nepaprašo.
  • Nepokštaukite, nebent Jūsų pokalbininkas pirmasis ėmėsi humoro.
  • Nebijokite pauzių, tylos akimirkų, neskubėkite jų būtinai užpildyti žodžiais.

Kasdienė pagalba

Be emocinės paramos, pasisiūlykite padėti ir praktiškai. Pasidomėkite, kokios pagalbos reikia Jūsų artimajam. Kai kuriems žmonėms priimti pagalbą yra sunku, jie gali norėti išlikti kiek įmanoma labiau nepriklausomi. Nepriimkite to asmeniškai. Gerbkite šį sprendimą, bet kartu užtikrinkite, jei jų nuomonė pasikeis, Jūsų pagalbos pasiūlymas vis dar galioja.

Savo pagalbą galite pasiūlyti kelis kartus ar su draugais bei artimaisiais susidaryti tvarkaraštį, kas, kada ir kaip prisidės. Nesiūlykite pagalbos, kurios žinote, kad negalėsite suteikti.

Keltas idėjų, kaip galite pagelbėti:

  • Paruoškite maisto, kurį galima užsišaldyti ir turėti atsargai.
  • Nuvežkite juos į ligoninę tyrimams, procedūroms, vizitams pas gydytojus.
  • Padėkite su tvarkymusi ir namų ruoša.
  • Išveskite pasivaikščioti šunį, pasirūpinkite kitais naminiais gyvūnėliais.
  • Pasiūlykite pasirūpinti pirkiniais.
  • Grąžinkite arba paimkite iš bibliotekos knygas.
  • Pasiūlykite nuvežti ir parvežti vaikus iš mokyklos, būrelių.
  • Atvežkite pietus ir pasilikite valandėlei drauge.
  • Padėkite sutvarkyti kitus būtinus reikalus.
  • Prieš atvykdami, visada įspėkite iš anksto.

Nepamirškite pasirūpinti savimi

Šeimas gali slėgti priežiūros našta, joms tenka stengtis visomis išgalėmis suderinti ligonio priežiūrą su kitomis savo pareigomis. Artimo žmogaus slauga yra emociškai ir fiziškai sunki veikla, todėl rūpindamiesi vėžiu sergančiu artimuoju, nepamiškite pasirūpinti ir savimi. Skirdami dėmesio savo emociniams ir fiziniams poreikiams, padėsite ir sau, ir slaugomam artimajam. 

Patarimai, kaip pasirūpinti savimi:

  • Tinkamai maitinkitės – stenkitės valgyti reguliariai, rinkitės sveiką maistą.
  • Būkite aktyvus – nesvarbu, ar tai bus trumpas pasivaikščiojimas, ar rimtesnė treniruotė, fizinis aktyvumas padės pasijausti geriau ir emociškai. 
  • Išsimiegokite – skirkite pakankamai laiko miegui. Jei dėl nerimo sunku užmigti, pasikalbėkite apie tai su savo gydytoju.
  • Pasikalbėkite apie savo jausmus ir savijautą su draugais, šeimos nariais. Atviras pokalbis gali padėti Jums taip pat, kaip jis padeda ir vėžiu sergančiam artimajam.
  • Darykite pertraukas – slauga, ypač prižiūrint artimąjį, yra labai varginanti veikla. Turėsite daugiau jėgų susitvarkyti su ja, jei kuriam laikui galėtumėte atsitraukt, pailsėti. 

Parengta pagal www.cancerresearchuk.org/ informaciją

POLA siūloma pagalba:

Pirma reakcija

Žinia, kad Jūsų vaikas serga vėžiu, sukrečia. Tiek Jus, tiek Jūsų vaiką gali apimti įvairiausios emocijos  ir jausmai tokie kaip baimė, neigimas, liūdesys, kaltės jausmas ir pyktis. Tai – natūralu. Svarbu atminti, kad onkologinė liga nėra Jūsų ar Jūsų vaiko kaltė ar Jūsų veiksmų pasekmė. Akivaizdu, kad vaikui diagnozuotas vėžys stipriai paveikia visą šeimą. Jūsų vaiko kasdienybė neabejotinai kis, gali prireikti gydytis ligoninėje, greičiausiai teks reguliariai lankytis pas gydytojus. Tai gali būti sunku ne tik Jums, Jūsų vaikui, bet ir visiems artimiesiems. Tačiau nepamirškite, kad sunkiu metu Jums gali pagelbėti daugybė sveikatos priežiūros profesionalų ir paramos organizacijų.

Jūsų vaiko jausmai

Žinia apie jam diagnozuotą vėžį smarkiai paveiks Jūsų vaiką. Jis gali labai išsigąsti, blogai jaustis, be to, jam teks susidurti su šalutiniais gydymo reiškiniais. Vaikui gali būti sunku iškęsti buvimą toli nuo namų, šeimos ir draugų. Suprantama, tai gali paveikti ir jo elgseną. Jis gali pasidaryti visiškai nesavarankiškas, nuolat ginčytis ar būti sunkiai sukalbamas. Įprastos disciplinos palaikymas tokiu metu Jūsų vaiką ramina ir gali padėti jam jaustis saugiau. Dėl gydymo gali pakisti vaiko išvaizda, jis gali priaugti ar netekti svorio, nuplikti. Tokie pokyčiai veikia pasitikėjimą savimi, ypač tai svarbu vyresniems vaikams ir paaugliams.

Kalbėjimasis su vaiku

Pati sunkiausia sergančio vėžiu vaiko priežiūros dalis yra supratimas, ką jam pasakyti ir kiek informacijos suteikti. Geriausias sprendimas – nuoširdūs atsakymai į klausimus. Kai kurie vaikai gali nieko neklausinėti, tačiau tai nereiškia, kad jie nenori sužinoti, kas su jais vyksta. Jie gali jausti baimę ir abejones dėl daugybės dalykų. Kartais vaikai gali manyti, kad susirgo vėžiu, nes padarė ką nors negera. Mažesni vaikai gali baimintis, kad jie bus atskirti nuo tėvų. Labai svarbu jiems paaiškinti, kad išsiskyrimas yra tik laikinas. Vyresni vaikai gali labiau bijoti skausmo. Tokiu atveju gali padėti paaiškinimas, kad yra vaistų, padedančių jį malšinti ir valdyti. Gydytojai ir slaugytojai mielai suteiks daugiau informacijos, kuri padėtų Jums nuraminti savo vaiką.

Rūpestis savimi

Labai svarbu pasirūpinti ir savo pačių reikmėmis ir nejausti dėl to kaltės. Rūpinkitės savo sveikata, reguliariai valgykite ir kokybiškai išsimiegokite, jei įmanoma, sportuokite, reguliariai ilsėkitės nuo vaiko priežiūros. Visa tai padės dar geriau rūpintis savo vaiku. Tėvams dažnai būna sunku vienas kitam pasiguosti, išsakyti savo baimes, jie slepia savo jausmus, jaučia įtampą ir todėl pradeda daugiau vaidytis. Kiekvienas žmogus skirtingai valdo stresą, ir tai kas vienam padeda, kitą gali erzinti. Kalbėkitės kuo atviriau, paremkite vienas kitą, būkite pakantūs.

Poveikis broliams ir sesėms

Segančio onkologine liga vaiko broliai ir sesės gali jausti tuos pačius jausmus ir emocijas, su kuriomis susiduriate ir Jūs. Jeigu reikia daug laiko praleisti su sergančiu vaiku ligoninėje, kitus vaikus gali tekti prižiūrėti likusiems šeimos nariams ar draugams. Vaikai gali ilgai būti be Jūsų ir pajusti, kad jų kasdienybė keičiasi. Taip pat jie gali nerimauti dėl savo brolio ar sesės sveikatos ir jausti apmaudą, kad jiems patiems skiriama mažiau dėmesio. Todėl jie gali jaustis pamiršti, pykti, nerimauti, kad susirgs ir patys. Pasistenkite praleisti daugiau laiko su kitais savo vaikais, leiskite jiems pabūti dėmesio centre, išeikite iš namų papietauti ar į kiną. Net 10 minučių, praleistų kartu su jais dienos pabaigoje, gali labai padėti.

Pravartu informuoti mokyklos direktorių, kad Jūsų vaikų broliui ar sesei diagnozuota onkologinė liga. Tėvai gali kreiptis į mokyklą pagalbos bei paramos. Mokytojai supras, kokius jausmus atspindi vaikų elgesys mokykloje, žinos, kad šeima patiria stresą.

Daugiau informacijos apie vaikų onkologines ligas, jų gydymą ir pagalbą rasite mūsų leidinyje Vadovas onkologine liga sergančio vaiko tėvams

POLA siūloma pagalba:

Gydymo planavimas

Kiekvieno paciento gydymas planuojamas individualiai, kiekvienam parenkama optimaliausia gydymo būdų kombinacija bei jų eiliškumas.

Gydymas suplanuojamas gydytojų specialistų konsiliumo metu. Konsiliume paprastai dalyvauja gydytojas chirurgas, onkologas chemoterapeutas bei onkologas radioterapeutas. Jei reikia, dalyvauti konsiliume gali būti pakviesti ir kiti specialistai, pvz., anesteziologas, fizioterapeutas, terapeutas, gydytojas dietologas, psichologas ar kt.

Parinkdami gydymą specialistai atsižvelgia į daugelį veiksnių – paciento amžių, bendrąją sveikatos būklę, naviko dydį, jo tipą bei išplitimą, kitas svarbias ligas, kuriomis serga pacientas. Aptarę visus veiksnius, gydytojai parenka optimaliausią gydymo taktiką. Jei keli gydymo variantai yra lygiaverčiai, gydytojai gali leisti pačiam pacientui apsispręsti, koks gydymas jam priimtinesnis. Suprantama, tam pacientas privalo turėti pakankamai informacijos apie kiekvieną gydymo būdą bei jo sukeliamus šalutinius reiškinius

Prieš gydymą gydytojas aptaria su pacientu gydymo apimtį, kuri priklauso nuo naviko tipo, dydžio, išplitimo. Gydymas pradedamas tik tada, kai pacientas parašu patvirtina savo sutikimą. Prieš pasirašydamas sutikimą pacientas turėtų išsiaiškinti visus rūpimus klausimus, susijusius su gydymu (koks gydymas bus taikomas, kokia jo apimtis, privalumai bei nepageidaujamas poveikis, alternatyvūs gydymo būdai, galima rizika). Kartais pacientui reikalingas kombinuotas gydymas, susidedantis iš kelių gydymo rūšių. Šiuo atveju gali tekti aptarti gydymą su keliais specialistais.

Jei pokalbio metu iškyla neaiškumų, reikėtų nesidrovėti pakartotinai paprašyti gydytojų atsakyti į rūpimus klausimus, net jei atrodo, kad medicinos personalas labai užimtas. Žinios apie gydymą suteikia pacientui pasitikėjimo tiek savimi, tiek ir medicinos personalu. Kartais pravartu sudaryti dominančių klausimų sąrašą- pokalbio su medikais metu tai padės nepamiršti net ir menkiausių smulkmenų. Kartais pacientus baugina gydymas, ypač šalutiniai jo reiškiniai.

Apsisprendžiant nereikia pamiršti, kad nepageidaujamus gydymo reiškinius galima susilpninti arba visai jų išvengti vartojant tam tikrus medikamentus.

Diagnozavus ankstyvųjų stadijų vėžį, dažniausiai atliekama tik operacija, kurios tikslas – išgydyti pacientą. Kartais skiriamas papildomas gydymas, kuriuo siekiama apsaugoti nuo ligos recidyvo.

Jei diagnozuojamas vėlyvųjų stadijų vėžys, gydymo tikslas – kontroliuoti ligą, pagerinti paciento gyvenimo kokybę bei palengvinti tam tikrus simptomus.

Visada lengviau priimti siūlymą, kai gydymo tikslas – visiš­kas pasveikimas. Daug sunkiau susitaikyti su žinia, kad siūloma tik ligos kontrolė, t.y. paliatyvusis gydymas. Atsižvelgiant į tai, būtina išsiaiškinti su gydančiu gydytoju apie planuojamo gydymo apimtį.

Parengta pagal www.nvi.lt informaciją.

Socialinė pagalba

Kai susirgęs asmuo turi tam tikrą laiką gydytis ir negali eiti į darbą, jam išduodamas nedarbingumo pažymėjimas. Dokumentas pateikiamas darbdaviui ir pagal Lietuvoje galiojančius įstatymus pacientui bus apmokama už laikotarpį, kai negalėjo dirbti.

Jei pacientas nedarbingas ilgiau, negu galima išduoti nedarbingumo pažymėjimą vadovaujantis įstatymais, tuomet Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (NDNT) nustato paciento darbingumo lygį (tai atitiktų anksčiau nustatomas invalidumo grupes). Remiantis NDNT nustatytu darbingumo lygiu apskaičiuojamos išmokos ir mokamos pacientui.

Dėl reabilitacijos ir sveikatą grąžinančio gydymo konsultuoja gydytojai reabilitologai.

Platesnę informaciją apie tai gali suteikti socialinis darbuotojas, dirbantis onkologinę pagalbą teikiančiose įstaigose.

Psichologinė pagalba

Sergant onkologine liga, natūralu patirti daug nerimastingų momentų. Ilgalaikis nerimas atsiranda dėl nežinios, kurią atneša liga. Nerimą slopina įdomi, mėgstama veikla, malonūs išgyvenimai, šalia esantys ir padedantys artimieji. Kyla poreikis iš naujo įvertinti, analizuoti santykius su artimaisiais: draugais, šeimos nariais. Tai tampa daug svarbiau ir aktualiau nei įprastai. Prasminga atkreipti dėmesį į džiuginančius santykių momentus, vertinti žmones tarsi dovanas ir už tai būti dėkingiems.

Tuo pačiu metu susiduriama su dar vienu iššūkiu – tenka susitaikyti su tuo, kad turimi gebėjimai iš dalies ar visiškai prarandami, galimybės tampa ribotos. Tokiomis aplinkybėmis svarbu mokytis ne tik prarasti, bet ir atrasti, t.y., keisti savo mintis, pastebėti naujas atsiveriančias galimybes (vaikštant lėčiau, galima atidžiau stebėti aplinką, tyrinėti jos teikiamas dovanas ir galimybes; mažėjant draugų ratui atsirinkti pačius svarbiausius ir sielai maloniausius žmones, išmokti ne tik padėti kitiems, bet ir pačiam pasiprašyti pagalbos). Taip pat labai svarbu žinoti bent keletą būdų, padedančių padaryti pauzę, nurimti, atsipalaiduoti (pvz., užsiimti malonia veikla, dalyvauti savitarpio paramos grupėse ar tiesiog mokėti tinkamai atlikti kvėpavimo pratimus, pasikalbėti su artimu žmogumi).

Taigi susidūrimas su liga kupinas įvairių reakcijų ir galimybių: nuo apatijos ar bejėgiškos pozicijos iki konstruktyvios ir sąmoningos pagalbos sau. Kuriuo keliu žengti renkasi pats žmogus analizuodamas gydymo rezultatus, atsižvelgdamas į asmeniškai patiriamus fizinius pojūčius ir išgyvenamus jausmus, reaguodamas į artimų žmonių poziciją bei jų siunčiamus signalus, pasitelkdamas savo filosofiją arba tikėjimą.

POLA konsultacijos

POLA kortelės turėtojams telefonu teikiamos šios nemokamos konsultacijos:

  • Teisinės: atsakysime į klausimus, susijusius su sveikatos, darbo, socialinės apsaugos, draudimo, paveldėjimo teise
  • Psichologinės: suteiksime Jums ar Jūsų artimajam profesionalią psichologinę paramą, kad gydymo ir sveikimo procesas būtų lengvesnis
  • Gydymo alternatyvų įvertinimas: įvertinsime retas būkles, taikomas Vilties programas, klinikinius tyrimus, galimybes gydytis užsienyje
  • Gyvensenos rekomendacijos: patarsime dėl bendros mitybos, fizinio aktyvumo, streso kontroliavimo

Registruotis konsultacijai galite čia

Kita POLA siūloma pagalba:

Daug praktinių rekomendacijų galima rasti ir POLA išleistame leidinyje „Aš galiu pats sau padėti“.

POLA PROGRAMĖLĖ