Gauti POLA kortelę
SUSISIEKTI SU SAVANORIAIS

Gydymo metodų derinimas

Gydymo metodų derinimas

Onkologiniai susirgimai šiandien yra gydomi kompleksiškai, kad gydymas būtų kuo efektyvesnis, taikomi įvairūs gydymo metodų deriniai.

Dažniausiai šie piktybinių navikų gydymo metodai papildo vienas kitą ir yra taikomi derinant vieną su kitu. Pavyzdžiui, gydant prostatos vėžį chemoterapija skiriama jau išplitus ligai į limfmazgius, kaulus, vidaus organus. Pradinėse ligos stadijose ši liga gydoma chirurgija, radioterapija, hormonoterapija, o jeigu liga nėra agresyvios formos, tai ligonis kurį laiką gali būti ir aktyviai stebimas ir tik ligai progresuojant, aktyviai gydomas. 

Vis daugiau vilčių įveikiant vėžį teikiama moderniems gydymo būdamas: imunoterapijai, taikinių terapijai, jau vyksta bandymai ir su genų inžinerija.

Elektrochemoterapija

Elektrinių impulsų ir vaistų nuo vėžio metodų derinys vadinamas elektrochemoterapija.  Elektriniai impulsai sukelia pokyčių ląstelės membranoje: vyksta jos destabilizacija, formuojasi laikinos „poros“ (elektroporacija), dėl to padidėja membranos pralaidumas jos išorėje esančioms medžiagoms ir vaistas, kuris normaliomis sąlygomis sunkiai prasiskverbia į ląstelės vidų, lengvai pasiekia taikinį. Šis metodas leidžia panaudojant nedideles dozes pasiekti išskirtinai didelę chemopreparato dozę navikinėje ląstelėje, tuo metu šalia esantys sveiki audiniai, kurie yra mažai jautrūs vaisto poveikiui, išlieka nepažeisti.

Elektrochemoterapijos metodas naudojamas jau seniai, tačiau daugiausia buvo taikomas paviršinėms odos metastazėms gydyti, ypač krūties vėžio, melanomos. Paviršinio gydymo elektrochemoterapijos prietaiso adatėlės yra 3-4 centimetrų, tačiau elektrochemoabliacijos adatos siekia 24 centimetrus, tad ja galima pasiekti bet kurį naviką.

Elektrochemoabliacijos metodas ypatingas tuo, kad leidžia gydyti navikus, esančius kritinėse vietose – greta nervų, didelių kraujagyslių. Dažniausiai jis taikomas gydant kepenų navikus ir vietiškai išplitusį kasos vėžį, kai chirurginis įsikišimas jau nebegalimas. Taip pat elektrochemoabliacija padeda kontroliuoti ligą esant metastazėms kauluose bei stubure.

Procedūros metu nuo dviejų iki šešių adatų – elektrodų – įduriama į naviką ir aplink jį priklausomai nuo naviko dydžio. Po to į veną suleidžiamas vaistas ir aktyvuojami elektrodai. Po dviejų minučių elektroporacijos seanso vaisto koncentracija piktybinėse ląstelėse padidėja tūkstantį kartų, poros užsidaro, ir vaistas iš lėto sunaikina paveiktas ląsteles.

Metodo panaudojimą apriboja tai, kad elektroporacijos adatos nėra kompensuojamos, jos yra brangios ir pacientas ne visada pats jų gali įsigyti. Pasaulyje šis metodas dar nėra įtrauktas į gydymo standartus, vykdomi įvairūs klinikiniai tyrimai, siekiant įrodyti šio metodo pranašumą. Tai nišinė sritis.

Elektrochemoterapija itin retais atvejais naudojama kaip pirminis pasirinkimas gydant vėžį. Jei operacinis priėjimas labai sudėtingas, jei dėl lokalizacijos negalima taikyti radioterapijos (pavyzdžiui, lūpos, nosies, ausies ar akies voko navikams) galima naudotis šiuo metodu, tačiau dažniausiai jo prireikia pažengusiai, sudėtingai ligai suvaldyti.

Parengta pagal www.nvi.lt informaciją.

Kas yra krioterapija?

Ištobulėjusios audinių ir organų vaizdinimo technologijos – kompiuterinė tomografija, magnetinio rezonanso tomografija, ultragarsinis tyrimas, medicinos aparatūra bei priemonės leidžia tiksliai nustatyti ir labai nedidelių navikų vietą organe ir tiksliai atlikti minimaliai invazines jų gydymo procedūras – sunaikinti navikus ir nepažeisti sveikųjų organo dalių. Viena iš naujoviškų navikų sunaikinimo technologijų – krioterapija. Kitaip negu atliekant chirurginį gydymą, kai navikas pašalinamas, taikant krioterapiją navikas sunaikinamas šalčiu. Veikiant žemai temperatūrai iš tarpląstelinio skysčio susiformavę ledo kristalai sutrikdo, sustabdo vandens ir jame esančių medžiagų cirkuliaciją į ląsteles ir iš jų. Temperatūrai krintant dar žemiau, pačiose ląstelėse susiformavę ledo kristalai tiesiogiai pažeidžia, suardo jų membranas ir vidines struktūras – ląstelės žūva. Efektyvus audinių ląstelių suardymas panaudojant šaltį priklauso nuo greito jų sušaldymo iki labai žemos (–40°C) temperatūros ir laipsniško atšildymo. Krioterapija gali būti naudojama sunaikinti įvairių organų navikus, įskaitant plaučių, kepenų, prostatos, inkstų.

Kada gali būti taikoma krioterapija

Navikų krioterapija, kaip ir tradiciniai chirurginiai gydymo būdai, taikoma tam tikromis sąlygomis. Sprendimą, koks kiekvienu atveju naviko gydymo būdas geriausias, lemia labai svarbūs naviko ir paciento bendrosios sveikatos būklės parametrai: naviko dydis, jo vizualizacijos radiologiniais tyrimo metodais pakankamumas, naviko vieta, paciento amžius, bendroji jo sveikatos būklė, paciento asmeninė nuomonė ir kt. Labai svarbi navikų sunaikinimo šalčiu sąlyga – naviko dydis. Šis gydymo metodas saugus, jei naviko diametras neviršija 4 cm. Jei navikas didesnės apimties, krioterapijos taikymo galimybės sumažėja.

Krioterapija gali būti atliekama laparoskopiniu būdu, t. y. panaudojant laparoskopą (reikia atlikti keletą nedidelių pilvo sienos pjūvių), ir perkutaniniu būdu, t. y. adatas į naviką duriant tiesiai per odą.

Krioterapijos privalumai:

  • tai minimaliai invazinis, nereikalaujantis didelių audinių pjūvių gydymas
  • minimali kraujavimo rizika
  • tam tikrais atvejais perkutaninę krioterapiją galima atlikti ir be bendrinio nuskausminimo
  • žymiai mažiau skauda po procedūros
  • daug trumpesnė buvimo ligoninėje trukmė
  • daug greitesnis pasveikimas

Krioterapijos trūkumai:

  • krioterapija nėra geras didesnių nei 4 cm diametro inksto navikų gydymo būdas
  • kadangi krioterapija yra naujas gydymo būdas, dar nėra ilgalaikės stebėsenos rezultatų. Šių  duomenų stoka riboja šios technologijos panaudojimą. Tačiau dabar jau pranešami 3 ir net 5 metų stebėsenos rezultatai, kurie yra labai geri ir nenusileidžia atviro chirurginio gydymo rezultatams.

Parengta pagal www.nvi.lt informaciją

Aukšto intensyvumo fokusuoto ultragarso abliacija (HIFU)

Remiantis mokslininkų išvadomis, HIFU metodas yra pirmo pasirinkimo gydymo būdas diagnozavus histologiškai patvirtintą, neišplitusį prostatos vėžį pacientams, kurie nėra tinkami kandidatai chirurginiam gydymui dėl vyresnio amžiaus, gretutinių ligų ar asmeninio paciento pasirinkimo. HIFU technologija buvo analizuojama maždaug 50 metų, o nuo 1990-ųjų HIFU pradėtas taikyti gerybinės prostatos hiperplazijos ir prostatos vėžio gydymui. Nuolat tobulėjant vaizdinėms technologijoms HIFU jau taikomas prostatos, kepenų, inkstų, kasos ir kitų organų vėžiui gydyti.

Šis gydymo būdas yra tinkamas tik esant vienam navikui arba gydant didelio naviko dalį, tačiau negali būti taikomas, kai vėžys išplinta ir susiformuoja metastazės. Pagrindinis HIFU prietaiso veikimo principas paremtas pakankamai greitu citotoksinio poveikio aukštos temperatūros audiniuose sukėlimu, išsaugant aplinkinių audinių kraujagysles nuo reikšmingo neigiamo poveikio. Ultragarso bangos preciziškai nukreipiamos į prostatos audinį, per 2–3 sekundes temperatūra pakyla iki 80–98 °C  ir vėžinės ląstelės yra sunaikinamos, tačiau aplinkiniai audiniai lieka nepažeisti. Toks gydymas gali būti kartojamas ne vieną kartą, standartinė procedūros trukmė yra apie 1.3–3 valandas. HIFU procedūra gali būti atliekama dienos stacionare arba ambulatoriniams pacientams. Procedūra atliekama operacinėje po bendrosios ar spinalinės anestezijos, jos metu dalyvauja gydytojas urologas, gydytojas anesteziologas ir viena arba dvi slaugytojos.

Šalutiniai reiškiniai susiję su HIFU gydymu yra skirtingų laipsnių šlapimo nelaikymas, nuosėdos šlapime, sunkumai šlapinantis, neišlaikoma potencija, erekcijos disfunkcija.

Parengta pagal SAM informaciją.

POLA PROGRAMĖLĖ