Genetiniai tyrimai
Genetiniai tyrimai
Onkogenetiniai tyrimai reikalingi ne tik diagnozei nustatyti / patvirtinti, bet ir individualizuotam gydymui parinkti. Naviko genetinė analizė padeda aptikti pakitimus vėžio genuose, kurie ir nulemia skirtingus ligos progresavimo mechanizmus. Genetinių tyrimų rezultatai lemia paciento gydymo pasirinkimą, leidžia numatyti ligos eigą ir atsaką į gydymą. Priklausomai nuo genetinio tyrimo atsakymo pacientams skiriamas individualiai parinktas gydymas.
Daugiau informacijos rasite čia
Pozitronų emisijos tomografijos (PET) skenavimas
PET skenavimo metu naudojama maža radioaktyviosios gliukozės (cukraus rūšis) dozė tam, kad būtų išmatuotas ląstelių aktyvumas įvairiose kūno vietose. Labai mažai švelnios spinduliuotės medžiagos švirkščiama į veną, dažniausiai – rankos. Skenavimas atliekamas vėliau, po poros valandų. Vėžio paveiktos vietos dažniausiai yra aktyvesnės nei aplinkinių audinių, todėl skenuojant išryškėja. Spinduliuotės dozė yra labai maža ir nekenksminga sveikatai.
Magnetinio rezonanso tomografija
Tai vienas moderniausių ir sudėtingiausių tyrimo metodų, naudojamų radiologijoje. Viena svarbiausių Magnetinio rezonanso aparato dalis – labai stiprus magnetas. Magnetinio rezonanso tyrimas turi daugiau privalumų nei kiti radiologiniai tyrimo metodai. Juo geriau atskiriami įvairūs audiniai, matyti smulkesnės struktūros, įvertinama daugiau patologijos, paciento neveikia jonizuojančioji spinduliuotė, tyrimui neturi įtakos kaulų sąlygojami artefaktai. Vaizdą galima nuskaityti įvairiais režimais – tai didina diferencinės diagnostikos galimybes.
Absoliučios kontraindikacijos MR tyrimui –implantuotas širdies stimuliatorius, vidiniai akies feromagnetiniai svetimkūniai ir po galvos smegenų operacijos likusios feromagnetinės kraujagyslių kabutės, pirmasis nėštumo trimestras.
Kompiuterinė tomografija
Kompiuterinės tomografijos metu gaunamos rentgeno vaizdų serijos, kurios leidžia atkurti trimatį kūno vidaus vaizdą. Skenavimas trunka 10–30 minučių ir yra neskausmingas.
Kompiuterinė tomografija onkologijoje naudojama:
• prieš operaciją, operacijos apimčiai numatyti ir tinkamai pasiruošti;
• gydymo metu, įvertinimui, kaip navikas reaguoja į gydymą;
• po gydymo – ligos atkryčiui diagnozuoti;
• spindulinio gydymo planavimui.