Krūties vėžys

Gimdos kaklelio vėžys

Prostatos vėžys

Storosios žarnos vėžys

Skrandžio vėžys

Plaučių vėžys

Sveika gyvensena

Tretinė vėžio profilaktika skirta asmenims, jau turintiems onkologinės ligos diagnozę,  siekiant išvengti ligos atkryčio, prailginti gyvenimo trukmę ir padidinti išgyvenamumą.

POLA siūloma pagalba:

• Dalyvaukite mūsų renginiuose
• Prisijunkite prie virtualių pacientų bendruomenių: Gyvenimas sergant krūties vėžiu, Gyvenimas sergant melanoma, Gyvenimas sergant prostatos vėžiu, Gyvenimas sergant plaučių vėžiu
• Registruokitės psichologinei, teisinei ar gyvensenos rekomendacijų (dietologo) konsultacijai

Antrinės profilaktikos tikslas – laiku aptikti ikivėžinius procesus. Ligos pradžioje dažnai vėžys nesukelia jokių simptomų, kurie priverstų žmones kreiptis į gydytojus, todėl pagrindinis antrinės vėžio profilaktikos instrumentas yra prevencijos programos. Mūsų šalyje tokios yra keturios: krūties vėžio, storosios žarnos vėžio ir prostatos vėžio ankstyvosios diagnostikos programos ir gimdos kaklelio vėžio prevencijos programa. Dalyvaujant programose, galima identifikuoti ikinavikinius procesus, ligos užuomazgą.  Kad prevencinės programos būtų efektyvios, jose turi dalyvauti 70–80 proc. tikslinei grupei priklausančių žmonių. Deja, Lietuvoje dalyvavimas programose siekia tik 40 procentų – 2018 m. mūsų šalyje pagal prevencines programas sveikatą pasitikrino 576 026 asmenys, nors į tikslinę grupę patenka 1,4 mln. žmonių.

Prevencijos programos

Dalyvaukite atrankinės patikros programose dėl vėžio:

• Gimdos kaklelio vėžio prevencijos programa – pagal šią programą 25-59 metų (imtinai) amžiaus moterys turėtų tikrintis: 25-34 metų (imtinai) 1 kartą per 3 metus, 35-59 1 kartą per 5 metus nemokamai pasitikrinti dėl gimdos kaklelio ikivėžinių pakitimų ar vėžio.

• Krūties vėžio ankstyvosios diagnostikos programa – pagal programą 50-69 metų amžiaus moterys turėtų nemokamai 1 kartą kas 2 metus atlikti mamografijos tyrimą. 

• Storosios žarnos vėžio ankstyvosios diagnostikos programa – pagal šią  programą 50-74 metų amžiaus žmonės (vyrai ir moterys) 1 kartą kas 2 metus turėtų atlikti slaptojo kraujo išmatose tyrimą. 

• Prostatos vėžio ankstyvosios diagnostikos programa – pagal šią programą 50-75 metų amžiaus vyrai (jei šeimoje prostatos vėžiu sirgo tėvas, brolis – nuo 45 metų) 1 kartą kas 2 metus turėtų nemokamai atlikti PSA lygio kraujyje tyrimą.  

Jums tereikia kreiptis į savo šeimos gydytoją – jei atlikus šiuos tyrimus būtų nustatyta pokyčių, tuomet Jums būtų atliekami kiti reikalingi tyrimai bei gydymas.

Daugiau  apie Lietuvoje taikomas prevencijos programas rasite čia.

Vėžio prevencija – tai įvairių priemonių sistema, padedanti išvengti ligos sveikiems asmenims,  o jau turintiems onkologinės ligos diagnozę – ženkliai sumažina vėžio atkryčio riziką. Plačiai ir tinkamai taikant prevencines priemones onkologinėmis ligomis susirgtų apie 50 proc. žmonių mažiau, nei suserga dabar. Mokslininkai išskiria tris pagrindines vėžio prevencijos arba profilaktikos kryptis – pirminę, antrinę ir tretinę vėžio profilaktiką.

Svarbiausia pirminės profilaktikos priemonė – žinoti rizikos veiksnius ir jų vengti. Pagrindiniai onkologinių ligų rizikos veiksniai yra  rūkymas, kuris mirtingumą nuo piktybinių navikų didina 29–31 proc., nesveika mityba – atitinkamai didina 20–50 proc., alkoholis – 4–6 proc., elektromagnetiniai spinduliai – 5–7 proc., aplinkos užterštumas – 1–5 proc., infekcija – 10–20 proc., reprodukciniai hormonai – 10–20 proc., fizinio aktyvumo stoka – 1–2 proc. (pagal R. Doll, 1999 m.). Pastaruoju metu pabrėžiama ir streso, nuolatinės įtampos įtaka onkologinių ligų atsiradimui, pastebėta, kad pastovus lėtinis stresas mažina ląstelių apsaugą ir tuo pačiu didina naujų mutacijų atsiradimo galimybę. Šalinant kiekvieną rizikos veiksnį, didinama tikimybė kuo ilgiau išlikti sveikiems.

Maždaug 40 proc. vėžio atvejų galima išvengti, jeigu:

• Nerūkytume;
• Ribotume alkoholio vartojimą;
• Skirtume daugiau laiko pasivaikščiojimui ir mankštai;
• Sveikai maitintumėmės;
• Saugotumės ultravioletinių spindulių;
• Saugotumės vėžį sukeliančių infekcijų.

Tabakas ir pasyvus rūkymas

Tabako vartojimas bet kokia forma (cigarečių, cigarų, pypkių rūkymas, tabako kramtymas), taip pat pasyvus rūkymas yra žalingi sveikatai, padidina riziką susirgti ir mirti nuo daugiau kaip 20 įvairių ligų. Tabako gaminių vartojimas yra vienas didžiausių plaučių vėžio rizikos veiksnių. Lietuvoje 20 proc. visų mirčių priežastis yra su rūkymu susijusios ligos. Reguliariai rūkantis arba būnantis tabako dūmų aplinkoje asmuo, turi didesnę tikimybę susirgti vėžiu, kadangi tabako dūmuose yra apie 50 cheminių medžiagų, galinčių susijungti su DNR ir sukelti genų mutacijas. Rūkaliai dažniau negu nerūkantieji suserga plaučių, gerklų, burnos ertmės, stemplės, šlapimo pūslės, inkstų, ryklės, skrandžio, kasos ar gimdos kaklelio vėžiu.

Nerūkykite! Tai veiksmingiausias vėžio prevencijos būdas. Mesti rūkyti yra svarbu visiems, kurie rūko, taip pat ir daugelį metų rūkiusiems. Metusio rūkyti tikimybė susirgti yra mažesnė už vis dar rūkančio.

Alkoholio vartojimas

Alkoholis įtakoja burnos, gerklės, stemplės, žarnyno, krūties, kepenų ir kitų vėžio tipų atsiradimą. Daugumos šių piktybinių navikų atveju, vėžio rizika didesnė alkoholį vartojantiems asmenims, kurie dar ir rūko. Dažnai girtaujančio žmogaus organizme trūksta naudingų medžiagų, kurios padeda apsisaugoti nuo onkologinių susirgimų, skatina neurologinių, virškinimo ir kitų organų susirgimus.

Saikingas alkoholio vartojimas yra veiksmingas vėžio prevencijos būdas.

Fizinė veikla

Pastaruoju metu daugelis žmonių gyvena hipodinamijos, t.y. nepakankamo fizinio aktyvumo sąlygomis. Moksliniais tyrimais įrodyta, kad ilgalaikis nejudrumas gali tapti pagrindine daugelio, net ir kai kurių onkologinių ligų priežastimi. Mažas fizinis aktyvumas gali įtakoti net 25 proc. krūties ir žarnyno vėžio atvejų. Manoma, kad susirgti gimdos, žarnyno, prostatos, skrandžio, inkstų, stemplės, kasos ir kt. vėžio tipais didesnę riziką turi nutukę žmonės, kurių kūno masės indeksas yra nuo 25 – 30.

Būkite aktyvūs ir išlaikykite tinkamą svorį. Fizinis aktyvumas gali padėti kontroliuoti svorį ir sumažinti kūno riebalų kiekį.Rekomenduojama reguliariai mankštintis ir sveikai maitintis. Žmonėms, neturintiems galimybės pakankamai judėti darbo metu, rekomenduojama daugiau judėti laisvalaikiu. Suaugusiems rekomenduojama mankštintis ne mažiau, nei pusvalandį, penkias dienas per savaitę, vaikams judėti ne mažiau nei valandą kasdien. Būnant fiziškai aktyviam, prisižiūrint maistą ir kūno svorį, galima išvengti onkologinių susirgimų.

Sveika mityba

Manoma, kad 30 – 40 proc. vėžio atvejų išsivysto dėl nesveikos mitybos.

Vėžio riziką galima sumažinti valgant tinkamą maistą. Pasirinkite produktus, turinčius daug skaidulų, vitaminų ir mineralų, antioksidantų, mažai riebalų. Reikėtų keletą kartų per dieną valgyti vaisių ir daržovių, rupios duonos ir kruopų. Mokslininkai nustatė, kad suvalgydami 80-100 g. vaisių per dieną sumažiname skrandžio vėžio riziką net 30 proc., o burnos vėžio riziką – 20 proc.

Maitinkitės reguliariai ir valgykite kuo įvairesnį maistą. Nevalgykite termiškai neapdorotos, sūdytos ar rūkytos mėsos, venkite sūdytų ar per daug cukraus turinčių maisto produktų, stebėkite riebalų kiekį maiste, atsisakykite maisto su dirbtiniais saldikliais, gazuotų gėrimų.

Apsauga nuo saulės spindulių

Ultravioletinė (UV) spinduliuotė sukelia ankstyvą odos senėjimą ir odos pažeidimus, kurie gali išsivystyti į odos vėžį. UV saulės spinduliuotę skleidžia saulė, UV lempos bei dirbtinės saulės šviesos lempos soliariumuose. Pasaulio sveikatos organizacija skelbia, kad apie 75 proc. jaunų žmonių, reguliariai lankančių soliariumus, patiria padidintą pavojingiausios odos vėžio formos – melanomos riziką.

Visiems žmonėms patartina vengti intensyvaus saulės spindulių poveikio ir nudegimo saulėje, riboti buvimo saulėje laiką. Ypatingai svarbu saugoti vaikus ir paauglius. Vasarą venkite vidurdienio saulės nuo priešpiečio iki vėlyvos popietės. Naudokite apsauginius kremus, skrybėles ir rūbus. Venkite dirbtinių UV šaltinių.

Apsauga nuo vėžį sukeliančių infekcijų

Užsikrėtus kai kuriais virusais ir bakterijomis, padidėja tikimybė susirgti vėžiu. Žmogaus papilomos virusas (ŽPV) yra svarbiausia gimdos kaklelio vėžio priežastis, jis taip pat didina riziką susirgti kitais piktybiniais navikais. Kepenų vėžys gali išsivystyti po daugelį metų besitęsiančių hepatito B ar hepatito C virusų. T ląstelių virusas-1 (HTLV -1) didina asmens riziką susirgti limfoma ar leukoze. Žmogaus imunodeficito virusas (ŽIV) sukelia AIDS. Žmonėms, užsikrėtusiems ŽIV, gresia didesnė rizika susirgti piktybine liga, vadinama Kapoši sarkoma, taip pat ir limfoma. Epštein-Baro virusas (EBV) padidina limfomos riziką, o žmogaus Herpes virusas – 8 (HV-8) yra Kapoši sarkomos rizikos veiksnys. Helicobacter pylori bakterija gali sukelti skrandžio opas, taip pat gali būti skrandžio vėžio ir skrandžio gleivinės, limfomos priežastimi.

Imuniteto stiprinimas, operatyvus infekcijų gydymas, saugus lytinis gyvenimas gali būti svarbūs veiksniai apsisaugant nuo infekcijų, kurios sukelia vėžį.

Dėkojame www.iveikliga.lt už dalinimąsi informacija.

Plačiau apie rizikos veiksnius galite sužinoti specialiuose POLA leidiniuose