Skirkite 1,2 %
E-PARDUOTUVĖ

POLA dailės terapeutė Dalia: kūryba išlaisvina ir leidžia žmogui geriau pažinti save

Dailės terapeutė Dalia Auglytė kiekvieną penktadienį su būreliu POLA bendruomenės narių leidžiasi į kelionę po dvasinį pacientų pasaulį. Kelionę, kurioje vienas piešinys atstoja tūkstantį žodžių. Dalia sako, kad į tokią kelionę, jei tik jaučiate poreikį, galite leistis ir patys: tereikia įsigyti popieriaus, dažų, nutildyti protą ir leisti rankai pačiai pasakoti istoriją.  

Papasakokite, kaip dailės terapija ir POLA atsirado Jūsų gyvenime?

Mano kelias link dailės terapijos ilgas, bet subrandintas. Daug metų dirbau ir tebedirbu LRT televizijoje grimo dailininke, vėliau susidomėjau psichologija ir baigiau šios srities studijas. Ieškojau, kaip galėčiau susieti psichologines žinias su kūryba ir atradau dailės terapijos studijas – jungtinę Vilniaus Dailės akademijos ir Lietuvos sveikatos mokslų universiteto programą. Pajutau, kad  tai mano pašaukimas ir kelias, kuriuo stengiuosi eiti.

POLA atradau rašydama savo magistro darbą ir bendraudama su onkologiniais pacientais Nacionaliniame vėžio institute. Įsitikinau, kad dailės terapija jiems padeda, tad nutariau šį darbą tęsti toliau.

Jei trumpai, kaip apibūdintumėte, kas yra dailės terapija?

Dailės terapija susideda iš  trijų sričių: psichologijos, psichoterapijos ir dailės. Tai psichoterapijos forma, tik paremta kūryba – daile, kuri suteikia galimybę saugiai atsiverti. Net Zigmundas Froidas yra sakęs, kad svajonę daug lengviau nupiešti nei apibūdinti žodžiais. Tad ir dailės terapijos devizas galėtų būti – tai, kas neišreiškiama žodžiais, nupiešiama. Mintis gali ateiti ir nueiti, o kai mintį, idėją materializuoji piešinyje, ją įsisamonini, priimi arba paleidi, jei tai skausminga patirtis.

POLA vyksta grupinė terapija, labai džiaugiuosi, kad žmonės noriai ateina ir dalyvauja. Iš pradžių trumpai juos supažindinu su pagrindiniais šios terapijos principais, mūsų užsiėmimų struktūra, dailės priemonėmis, vėliau imamės įvairių temų. Štai šio užsiėmimo tema – šeimos herbas, kurį kursime koliažo principu. Dailės terapija išsiskiria tuo, kad naudojama labai daug ir įvairių technikų bei priemonių.

Į POLA terapijos susitikimus ateinančius žmones vienija ta pati liga, išgyvenamai, vidinis skausmas ir bendra patirtis.  Jie drauge jaučiasi gerai, nes supranta vienas kitą, palaiko, atranda bendrystę.

Galima teigti, kad per kūrybą žmogus išsako tai, ką galbūt ilgai slėpė, laikė savo viduje?

Be abejo. Per kūrybą, per spontanišką saviraišką iškyla pasąmoniniai vaizdiniai: sapnai, krizės, vidiniai konfliktai. Jie atsiduria piešinyje, koliaže, molyje, o kūryba pagreitina šį procesą. Verbalinėje psichoterapijoje praeina nemažai laiko, kol mes priprantame, kol pasijaučiame saugiai, pradedame sau ir kitiems nemeluoti, o dailės terapijoje viskas atsiskleidžia piešinyje. Dailės terapeutas, mokėdamas skaityti vaizdinius simbolius, iš spalvų, formų gali matyti ir giluminius dalykus.

Užsiėmimo metu vyksta refleksija, kai visi aptariame savo darbus: kokie iškilo jausmai, emocijos, prisiminimai, išgyvenimai. Kaip sako Rytų išmintis: vienas piešinys pasako daugiau nei tūkstantis žodžių. Mokančiam skaityti piešinį, jis labai daug ką gali papasakoti.

Ar yra motyvai, simboliai, kurie būdingi būtent onkologinių pacientų piešiniams?

Taip, tai – egzistenciniai dalykai, daug vidinio, psichologinio skausmo, mirties baimė. Kita vertus, yra žmonių, kurie stengiasi tai priimti pozityviai ir netgi pasimokyti: keičia gyvenimo būdą, pakreipia savo gyvenimą kitaip. Dažnas sako, kad liga jį sustabdė nuo kasdienio bėgimo, parodė, kuo gali džiaugtis, ką pamatyti. Tad tenka stebėti ne vieną vidinę transformaciją.

O ką atsakytumėte tiems, kurie sako, kad nemoka piešti, todėl ši terapijos rūšis jiems nėra tinkama?

Ši baimė mus lydi nuolatos. Žmonės labai dažnai nuvertina save, mano, kad turi būti tobuli ir viską mokėti. Mes visą laiką akcentuojame, kad tai nėra dailės pamoka. Mūsų susitikimų tikslas yra vidinis, psichologinis, jausminis, emocinis žmogaus pasaulis, o piešinys yra šio pasaulio atspindys.

Aš kiekvienąkart pabrėžiu, kad mes kiekvienas esame kūrybiški. Šis kūrybiškumas atsiskleidžia bet kurioje srityje, kad ir sprendžiant kasdienius reikalus, darbe, kai turime priimti sprendimus, pasiūlyti naujas idėjas. Saviraiška ir kūryba lydi mūsų gyvenimą nuolatos.

Kaip žmogus galėtų atrasti kūrybos teikiamą džiaugsmą ir palengvėjimą, jei negali lankyti profesionalių dailės terapijos užsiėmimų? Nuo ko patartumėte pradėti?

Nusipirkti popieriaus ir dažų (juokiasi). Jei tikrai kyla impulsas kurti, labai skatinčiau jo nepaleisti, nes taip žmogus pailsi. Svarbiausia, pasinėrus į kūrybinį procesą negalvoti, ką pieši – tegul ranka pati save „vedžioja“. Kai protas yra išjungtas, tada geriausiai atsiskleidžia pasąmonės klodai.

Nebijokite, išdrįskite. Patikėkite, kūryba išlaisvina ir leidžia žmogui geriau pažinti save. Tai privilegija ir malonė pabūti čia ir dabar su savimi. O pažinus save, galima keisti savo mąstymą, elgesį bei tobulėti.