2026 m. rugpjūčio 29 d. festivalyje „BŪTENT!“ POLA jau antrus metus iš eilės surengė diskusiją, jos atstovai dalyvavo ir kitose dviejose diskusijose kaip moderatoriai ar dalyviai. Diskusija „Ar pacientas turi gydytis, ar dar ir koordinuoti savo gydymą?” buvo apie paciento kelią, onkologiją. Tai neišsemiamos temos. Buvo unikali galimybė išgirsti, sužinoti, paklausti ir gauti atsakymų bei praktinių patarimų, kaip padėti žmogui, susidūrusiam su liga, sklandžiau eiti paciento keliu. Ačiū visiems, kurie buvote kartu! Nuoširdžiai dėkojame diskusijos dalyviams, moderatorei, POLA bendruomenės nariams ir svečiams, sukūrusiems jaukią, atvirą vertingo pokalbio atmosferą. Ačiū diskusijų festivalio „BŪTENT!“ organizatoriams, suteikiantiems galimybę kelti svarbius klausimus, stiprinti pacientų balsą ir padėti jiems būti išgirstiems.

Diskusijos vaizdo įrašas: čia.

Ypač gera buvo iš Sveikatos apsaugos viceministro Daniel Naumovo išgirsti, kaip svarbu, kad veiktų tokios organizacijos kaip POLA: “Jos padeda žmonėms rasti reikiamą informaciją, pataria, suveda su panašią patirtį turinčiais pacientais ir stiprina jų sveikatos raštingumą.” Tik veikdami drauge galime tobulinti sistemą ir kurti sklandesnį paciento kelią.

Nacionalinio vėžio centro Paliatyviosios onkologijos poskyrio vyriausiasis koordinatorius Marius Čiurlionis pabrėžė, kad liga nėra nuosprendis, vis dėlto, paciento kelias būna ir ilgas, ir sudėtingas. Todėl jame ypač svarbūs aiškumas ir prognozuojamumas. Turime siekti, kad žmogus suprastų, kas jo laukia, kur kreiptis ir kokie bus tolesni gydymo žingsniai. „Pacientui svarbu žinoti aiškų kelią, užklupus ligai. Kad to pasiektume, reikia daug įdiribio, sistemos pasirengimo ir švietimo,” – sakė M. Čiurlionis.

Diskusijoje daug kalbėjome apie pasitikėjimą gydytoju, kurį pasirenkame, ir visa sveikatos priežiūros sistema. Tačiau pasitikėti nereiškia likti pasyviam.

Jeigu matome, kad kažkas neveikia, procesas sustojo ar negauname atsakymo, turime nebijoti klausti, domėtis ir patys padėti procesui judėti pirmyn. Žmogus yra labai svarbus savo sveikatos ir gydymo proceso dalyvis.

NVC Medikamentinės onkologijos centro vadovė gydytoja onkologė chemoterapeutė doc. dr. Birutė Brasiūnienė pažymėjo, kad nė vienas nesame pasiruošęs ligai ar kitam sunkiam gyvenimo iššūkiui. “Iš anksto nežinome ir to, kokie būsime tapę pacientais. Mokytis pradedame tik tuomet, kai liga netikėtai įžengia į mūsų gyvenimą. Diagnozę išgirdęs žmogus dažnai patiria šoką. Todėl gydymo kelio pradžioje ypač svarbūs artimųjų palaikymas, pagalba ir švelnus vedimas.”

Artimieji gali padėti išgirsti ir įsiminti gydytojo informaciją, užduoti klausimus bei žengti pirmuosius žingsnius gydymo keliu.

Lietuvos šeimos gydytojų profesinės sąjungos vadovė, šeimos gydytoja Alma Astafjeva paciento kelią vaizdžiai palygino su automobilio vairavimu. Kad automobilis saugiai ir sklandžiai vežtų sveikimo keliu, pacientui svarbu nebijoti pačiam sėsti prie vairo, o šalia šturmanu pasikviesti artimą žmogų. “Jeigu iš pirmo karto nepavyksta gauti atsakymo, svarbu nesustoti – atkakliai klausti, ieškoti informacijos, o prireikus kreiptis ir dėl antrosios nuomonės.” A. Astafjeva akcentavo, kad sveikatos sistema turi užtikrinti pacientui aiškų ir nuoseklų kelią, tačiau ne mažiau svarbu pačiam pacientui nelikti pasyviam – nebijoti klausti, ieškoti atsakymų ir, svarbiausia, iš baimės nepasitraukti iš sveikatos sistemos. O į svarbias konsultacijas verta vykti kartu su artimuoju, kuris stresinėje situacijoje gali padėti išklausyti ir įsiminti svarbią informaciją.

Diskusiją moderavusi Laura Dabulytė kvietė kiekvieną geriau suprasti savo vaidmenį gydymo kelyje ir būti aktyviu jo dalyviu. Šis pokalbis padėjo atskleisti tai, ko reikia kiekvienam iš mūsų: suvokti savo atsakomybę, jos nenuvertinti ir aktyviai naudotis galimybėmis, kurias suteikia šiandien turima sveikatos priežiūros sistema.

Sistema išties yra sudėtinga, joje veikia daug skirtingų specialistų, o onkologinę ligą vis dar lydi stigma. Todėl žmogui reikia laiko, žinių ir palaikymo, kad išmoktų joje orientuotis. Nebijokime klausti, ieškoti pagalbos ir tapti aktyviais savo sveikatos kelio dalyviais.

***

2026 m. rugpjūčio 28 d. diskusijoje „Klinikiniai tyrimai – onkologijoje nuo molekulės iki vaisto” dalyvavo POLA prezidentas Ričard Cervin. Jis pabrėžė, kad klinikiniai tyrimai pacientams gali suteikti galimybę gauti geriausią įmanomą gydymą ir dovanoti viltį gyventi.„Pacientui normalu nežinoti, normalu abejoti. Tačiau labai svarbu domėtis, klausti ir kalbėtis su gydytoju apie galimybę dalyvauti klinikiniuose tyrimuose“, – pažymėjo POLA prezidentas. Jis taip pat pabrėžė, kad POLA siekia, jog pacientams netrūktų patikimos ir suprantamos informacijos: edukuoja visuomenei aktualiais klausimais, stiprina pacientų sveikatos raštingumą ir skatina aktyviai dalyvauti priimant sprendimus dėl savo gydymo.

Diskusijoje dalyvavę Nacionalinio vėžio centro vadovas doc. dr. Valdas Pečeliūnas, NVC Klinikinių tyrimų skyriaus vadovė dr. Edita Baltruškevičienė pabrėžė, kad susirgus onkologine liga gydymo galimybės neturėtų priklausyti nuo žmogaus gyvenamosios vietos. Ne mažiau svarbu, kad pacientai gautų informaciją apie vykstančius klinikinius tyrimus, suprastų jų galimybes ir galėtų priimti informuotą sprendimą dėl dalyvavimo. Diskusijoje taip pat dalyvavo Nacionalinio vėžio instituto mokslinė sekretorė dr. Živilė Gudlevičienė bei asociacijos „Kraujas” atstovė Raminta Vilkevičienė, pasidalinusi savo pacientės kelio patirtimi prieš 16 metų susirgus sunkia onkologine liga. Diskusiją moderavo žurnalistas Marius Jokūbaitis.

***

2026 m. rugpjūčio 29 d. POLA partnerysčių vadovė Irma Lukoševičienė moderavo diskusiją „Onkologinė liga ar socialinė problema?”. Jautrioje ir atviroje diskusijoje savo įžvalgomis dalijosi POLA psichologė Dalia Vasiliauskienė, Nacionalinės krūties ligų asociacijos vadovė Aušra Bružienė bei „Compensa Vienna Insurance Group“ atstovai Rimgaudas Staigis ir Neringa Tamošaitienė. Diskusijoje kalbėta apie onkologinę ligą vis dar lydinčią stigmą, nežinomybę ir pokyčius, paliečiančius ne tik sergantį žmogų, bet ir jo artimuosius. Apie tai, kaip šeima dažnai nežino, kaip kalbėtis su diagnozę išgirdusiu žmogumi, kaip būti šalia ir padėti nežeidžiant, nespaudžiant ir neatimant vilties. Emocinis palaikymas, atviras kalbėjimas ir dalijimasis patirtimi padeda žmonėms mažiau save riboti, drąsiau kreiptis pagalbos ir sugrįžti į visavertį gyvenimą. Deja, regionuose tokios pagalbos ir palaikymo galimybės vis dar nėra vienodai prieinamos.

Diskusijoje netrūko jautrių asmeninių istorijų, atvirų žiūrovų klausimų ir prasmingų įžvalgų. Onkologinė liga nėra tik medicininė diagnozė – tai emocinis, socialinis ir visą šeimą paliečiantis išbandymas.

Dėkojame diskusijos dalyviams ir visiems, kurie klausėsi, dalijosi bei drąsiai klausė.

2026-08-29