Pagalbos onkologiniams ligoniams asociacija (POLA), gavusi ir susipažinusi su Nacionalinio vėžio instituto (toliau – NVI) parengta atrankinės mamografinės patikros dėl krūties vėžio programos vykdymo, kokybės užtikrinimo ir kokybės kontrolės reikalavimų projektu (toliau – Projektas), pateikė pasiūlymus ir komentarus.

Visų pirma, išsakėme matomą riziką dėl visiškai naujo Kvietimo dalyvauti ankstyvojoje patikros programoje algoritmo. Projekte nurodyta, kad moterys dalyvauti programoje ir profilaktiškai
pasitikrinti bus kviečiamos laiškais, siunčiamais paštu. Manome, kad tiek fiziniai, tiek el. laiškai, atkeliaujantys iš naujai veiklą pradėsiančių vykdyti koordinacinių centrų gali nesulaukti pakankamo pacientų dėmesio, kadangi ilgą laiką informavimo apie prevencines programas funkciją vykdė šeimos gydytojai ir pirminės sveikatos priežiūros centrai, asmenys prie to buvo pripratę, o informacijos sklaidos ir pacientų edukacijos apie perėjimą prie naujo modelio nebuvo.
Taip pat pasisakėme už tai, kad šeimos gydytojai būtų įtraukiami į procesą žymiai anksčiau nei yra siūloma, nes pagal naują modelį, šeimos gydytojai dalyvauja procese tik išsiuntus antrąjį pakartotiną pranešimą. Pasisakėme, kad būtent šeimos gydytojas turėtų būti viena iš aktyviausių patikros proceso grandžių ir pasiūlėme peržiūrint prevencinių patikrosprogramų modelį, apsvarstyti galimybę palikti šiuo metu taikomą modelį, kai šeimos gydytojai už pacientų dalyvavimą prevencinėse programose gauna nustatyto dydžio papildomus įkainius. Manytina, kad toks apmokėjimo modelis skatins šeimos gydytojus proaktyviai kviesti pacientus dalyvauti prevencinėse patikros programose.
Antra, atkreipėme dėmesį į technines rizikas siekiant sklandaus kvietimo procesų įgyvendinimo. Programoje numatyta, kad pacientėms pakvietimai bus siunčiami pagal Gyventojų registro ir Vėžio registro duomenis. Manome, kad gali kilti reali grėsmė, kai dėl blogai nurodyto gyvenamojo adreso, pacientei pakvietimai paštu nebus pristatyti, nepaisant to, kad jos ir bus papildomai informuojamos apie išsiuntimo faktą el. paštu ar trumpąja žinute. Pasiūlėme apsvarstyti galimybę pakvietimus siųsti ne tik registruotu būdu, bet ir per e-sveikatos sistemą.
Trečia, pritarėme, kad kvietime iš anksto nurodyta siūloma tyrimo atlikimo data ir laikas yra racionalu, visgi manome, kad siūlomos datos turėtų būti ne atsitiktinės, o turėti tam tikrą logiką – pavyzdžiui per 3 mėn. po asmens gimimo dienos. Loginę sąsają turinti data padėtų ir ugdant bei formuluojant sveikatos įpročius, skatinant, pavyzdžiui, per 3 mėn. nuo gimimo dienos prevenciškai pasitikrinti sveikatą. Taip pat manome, kad siūlomos datos ir laiko koregavimas turi būti galimas ne tik telefonu likus 2 dienoms iki nurodyto vizito kvietime nurodytais kontaktais, bet ir per e. sveikatos sistemą.
Ketvirta, atkreipėme dėmesį, kad prevencinėse patikros programose reikėtų labiau išnaudoti dabartines
jau veikiančias sveikatos priežiūros organizacines priemones ir sistemas, pvz., kai pacientai privalo atlikti sveikatos patikras atsinaujinant vairuotojo pažymėjimą arba dirbant darbovietėse, į šias patikras galėtų būti privalomai įtraukiami prevencinių programų metu atliekami tyrimai. Siūlytina apsvarstyti papildomus e. sveikatos funkcionalumus, sudarant galimybę pacientams, kaip ir minėta aukščiau, koreguoti siūlomų vizitų laikus, gauti pranešimus apie artėjančias patikras ir visą informaciją, susijusią su atliktomis patikromis. Taip pat įgalinti pacientus pačius patalpinti informaciją į e. sveikatą apie atliktus profilaktinius patikrinimus, nurodant tyrimo atlikimo datą, vietą, rezultatus (mamografijos nuotraukas ir kt.).
Penkta, palaikome mechanizmą, kad nepaisant to, kad moteris atsisakė dalyvauti programoje, ji pakartotinai būtų kviečiama dalyvauti programoje po 2 metų. Manytume, kad būtų tikslinga rinkti informaciją apie atsisakymo priežastis ir numatyti priemones, investuoti į edukaciją, skatinant pakeisti moters požiūrį į profilaktinius sveikatos patikrinimus ir dalyvavimą prevencinėse programose.

Visą raštą kviečiame skaityti šioje nuorodoje.

2022-12-19