POLA, gavusi ir susipažinusi su Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos (toliau – SAM) persiųstu teisės akto projektu dėl Gimdos kaklelio piktybinių navikų prevencinių priemonių, apmokamų iš privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų, finansavimo programos patvirtinimo“ pakeitimo, rugsėjo 22 d. pateikė savo pastabas.

Pirmiausia atkreipėme dėmesį, kad teikiamame projekte nebuvo atsižvelgta į dar 2022 m. gegužės 16 d. raštu SAM teiktus mūsų pastebėjimus ir įžvelgtas galimas rizikas, nors tuomet ir prašėme suorganizuoti programos pristatymui skirtą susitikimą, tokio kvietimo nesulaukėme, o į šiuo metu derinimui pateikto teisės akto rengimo procesą nebuvome įtraukti. Išreiškėme nusivylimą kad Sveikatos apsaugos ministerijai nerūpi didžiausios onkologinius pacientus vienijančios organizacijos nuomonė, o atviros Vyriausybės idėja ir „bendrakūra“ ir toliau lieka tik skambiais žodžiais.

Visų pirma, pakartotinai pabrėžėme, kad matome riziką dėl visiškai naujo kvietimo dalyvauti ankstyvojoje programoje algoritmo, kuriame, priešingai nei buvo daugelį metų, kvietimas dalyvauti prevencinėje programoje ateis nebe iš šeimos gydytojo, prižiūrinčio ginekologo ar pirminės sveikatos priežiūros centro, kuriame pacientė lankosi, o iš koordinacinio centro. Nuogąstaujame, kad tiek fiziniai, tiek el. laiškai, atkeliaujantys iš naujai veiklą pradėsiančių vykdyti koordinacinių centrų gali nesulaukti pakankamo dėmesio, tuo labiau, kad informacijos bei ir pacientų edukacijos apie planuojamą perėjimą prie visiškai naujo modelio vis dar nėra. Pasiūlėme apsvarstyti galimybę ir prie kitų elektroninių informavimo priemonių įtraukti opciją, kad apie išsiųstą kvietimą pacientai būtų informuojami ir trumposiomis (SMS) žinutėmis į mobiliuosius telefonus.

Antra, pasiūlėme kvietimus siųsti vadovaujantis ne atsitiktine datos parinkimo tvarka, o suskuriant loginę sąsają, pvz., per 3 mėnesius nuo paciento gimimo dienos, kas padėtų ugdyti įprotį tikrintis sveikatą siejant apsilankymus su įsimintina data.

Trečia, pasigedome informacijos apie pacienčių galimybę atlikti profilaktinius tyrimus savarankiškai. Manome, kad sistema turi sudaryti galimybę asmeniui pačiam kreiptis dėl profilaktinio tyrimo atlikimo jam skirtomis PSDF lėšomis į asmeniui patogią sveikatos priežiūros įstaigą, užtikrinant duomenų apie atliktą tyrimą įvedimą į E. sveikatos sistemą.

Ketvirta, išreiškėme nuomonę, kad nors Projekte nustatoma, kad savo atsisakymą dalyvauti programoje pacientas turi patvirtinti raštu, manome, kad prieš gaunant tokį patvirtinimą, pacientui turi būti pateikiama informacija apie programą (pvz., pateikiama Projekto Priede Nr. 17 nurodoma informacija, arba pacientai turėtų sulaukti šeimos gydytojo skambučio). Manome, kad būtina numatyti priemones, investuoti į edukaciją, skatinant pakeisti moters požiūrį į profilaktinius sveikatos patikrinimus ir dalyvavimą prevencinėse programose.

Penkta, atkreipėme dėmesį, kad Projekte numatyta, kad 2 įstaigos (koordinacinis centras ir ASPĮ) pacientę informuos apie tyrimų rezultatus, todėl nėra aišku, kaip realiai vyks pacienčių informavimo apie rezultatus procesas ir ar bus išvengiama klaidų.

Šešta, projekte numatyta, kad „nustačius pokyčius (≥ LSIL), Koordinavimo centras pacientę užregistruoja gydytojo akušerio ginekologo konsultacijai su kolposkopinio tyrimo atlikimu į artimiausią paslaugą teikiančią asmens sveikatos priežiūros įstaigą ir informuoja PAASPP teikiančią įstaigą, prie kurios pacientė prisirašiusi“. Manome, kad būtina papildomai aprašyti ir detalizuoti patį informavimo procesą, kaip bus atliekamas susiderinimas su paciente, specifikuojant, kokiu būdu ir kokiu tikslu informuojama PAASPP teikianti įstaiga, įvertinant, ar tokiam informavimui buvo gauti pacientės sutikimai.

Visą raštą kviečiame skaityti čia.

2023-09-25