Esant žemam dalyvavimo prevencinėse vėžio bei širdies ir kraujagyslių ligų programose lygiui, kada pasitikrinti ateina tik apie 44 proc. tų, kuriems reikia pasitikrinti, imama svarstyti būdus, kurie priverstų pacientus susirūpinti sveikata labiau. Pasak TV3 Žinių ir portalo www.tv3.lt kalbintos POLA direktorės Neringos Čiakienės, kol valstybė nesukurs sistemos, kad kiekvienas pacientas gaus ne tik asmeninius priminimus ir pakvietimus dalyvauti prevencinėse programose, bet ir galės e.sveikatoje peržiūrėti, kada paskutinį kartą tikrinosi, ir kada turės tikrintis pakartotinai, tol kalbėti apie jokias baudas negalime. Idealiu atveju pacientas turėtų sulaukti skambučio ir jau pokalbio metu galėtų užsiregistruoti tyrimams, o dabar, pvz., krūties vėžio prevencijai reikia įveikti ilgą kelią: reikia eiti pas šeimos gydytoją, po to šeimos gydytojas išrašys siuntimą ir tik tada moterys turės teisę registruotis mamografijos tyrimui. Kelias yra sudėtingas. Reikia kalbėti apie tai, kaip gerinti sistemą.

„Dabar matome, kad realiai atsakomybė už pakvietimą, informavimą apie dalyvavimą programose yra nuleista ant šeimos gydytojo pečių. Tačiau ne visi jie turi sisteminę pagalbą, kaip tai padaryti. Kai kurios poliklinikos yra įsidiegusios sistemą, jiems išmetami priminimai, pacientams slaugytojos skambina, kviečiama žinutėmis. Tuo metu kitur šeimos gydytojai jokių įrankių neturi ir pacientai gauna jokių priminimų“, – kalbėjo N. Čiakienė. Pasak jos, taikyti baudas nebūtų teisinga, jei žmogaus niekas niekada nepakvietė. Išties pasitaiko tokių atvejų, kai kiti labai nustemba, kad viena ar kita programa išvis egzistuoja. O dabar net e.sveikatoje nėra jokių duomenų, kad žmogus dalyvavo ar ne programoje.   

Visą straipsnį kviečiame skaityti čia.

2022-05-12