POLA PROGRAMĖLĖ
Gauti POLA kortelę
POLA PROGRAMĖLĖ

Tiksinti karantino bomba: gydymo iki šiol nesulaukė beveik pusė onkologinių pacientų

Tai parodė Pagalbos onkologiniams ligoniams asociacijos (POLA) atlikta apklausa. Joje dalyvavo 670 respondentų, kurie siekė gauti onkologines paslaugas vienoje iš vėžio gydymo įstaigų Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose ir Panevėžyje. Nors onkologinių paslaugų teikimas karantino metu buvo prilygintas skubiajai medicinos pagalbai, tyrimas atskleidė, kad COVID-19 pandemija turėjo neigiamos įtakos didžiajai daliai onkologinių pacientų ir sutrikdė visą sveikatos paslaugų procesą – nuo tyrimų iki diagnozavimo ir gydymo.

„Net pusė pacientų, kurie kreipėsi dėl onkologinės ligos įtarimo iki šiol konsultacijos nėra gavę, o trečdalis jų net neužregistruoti. Nežinioje gyvena ir pusė pacientų, kurie vis dar negali patekti pas specialistus dėl ligos stebėsenos (progresavimo), 40 proc. iš jų gavo atsakymą, kad konsultacijai bus registruojami tik po karantino“, – apklausos duomenis pristato Šarūnas Narbutas, POLA prezidentas.

Tyrimo rezultatus patvirtina ir pacientų liudijimai: „Nepavyksta niekaip užsiregistruoti planinei konsultacijai Kauno klinikose dėl onkologinės ligos stebėsenos. Klinikos neregistruoja, nes šeimos gydytojas turi skambinti, ieškoti onkologo ir susitarti dėl konsultacijos.  Šeimos gydytoja neturi laiko ir net nesiruošia skambinti. Padėtis beviltiška“, – pasakoja viena iš apklausos dalyvių, pirmos stadijos vėžiu serganti moteris.

Vėlavo, buvo nukeltos ar nesuteiktos ir daugiau medicininių paslaugų onkologiniams pacientams. Net 47 proc. jų karantino laikotarpiu nesulaukė skubios pagalbos, pablogėjus sveikatos būklei, 56 proc. negalėjo patekti konsultacijai pas gydytojus specialistus, 76 proc. tapo neprieinamos reabilitacijos paslaugos. Dalis pacientų negali pradėti, tęsti ar atnaujinti gydymo, nes vis dar laukia paskirtų tyrimų: radiologinės diagnostikos (magnetinio rezonanso tomografijos, kompiuterinės tomografijo, rentgeno tyrimų, mamogramos) – 42 proc., diagnostinių tyrimų (echoskopijos, endoskopijos, kolonoskopijos ir pan.) – 50 proc., 44 proc. nebuvo atlikti biožymenų arba genetiniai tyrimai.

Ypač kritiškoje situacijoje yra pacientai, kuriems buvo sustabdytas gydymas chemoterapija (18 proc.), spinduline terapija (33 proc.) ar neatlikta numatyta operacija (37 proc.) – jiems karantino pasekmės gali būti itin skaudžios.

„Deja, apklausos duomenys atspindi ne tik dabartinę padėtį, tai – tiksinti laiko bomba. Vėžys tikrai nesustojo, net jei mes ir buvome priversti pristabdyti ar sumažinti onkologinių paslaugų teikimo apimtis. Todėl tikrąsias šios situacijos pasekmes pamatysime po kelerių metų, kai stebėsime išaugusį mirtingumo nuo vėžio lygį, susidursime su dažnesniais progresavusio vėžio atvejais“, – įspėja POLA prezidentas Š. Narbutas. Pasako jo, kolegos iš „Cancer Research UK“ organizacijos paskaičiavo, kad  Didžiojoje Britanijoje dėl karantino kas savaitę nediagnozuojama iki 2 300 naujų vėžio atvejų, o dėl laiku nesuteikto gydymo gali mirti iki 18 tūkst. pacientų.

Gegužės pradžioje atnaujinus planines operacijas ir pirminio lygmens gydymo įstaigų darbą, pacientai susidūrė su naujais iššūkiais – neaiškia registracijos ir darbo tvarka,  kurios deramai paaiškinti kartais negalėdavo ir patys medicinos įstaigų darbuotojai. Daugiau nei pusė pacientų (66 proc.), siekusių gauti paslaugas, patys skambino į gydymo įstaigą ar registravosi internetu. Trečdalis tam sugaišo 4 ar daugiau valandų. Tai paskatino dalį pacientų tyrimų kreiptis į privačias medicinos įstaigas. „Poliklinikoje į pacientą žiūri labai komplikuotai – tarsi pasaulio pabaiga atėjo. Jokių tyrimų nedaro, konsultacijos tik telefonu. Man operuotas žarnynas, periodiškai būna žarnyno nepraeinamumo priepuoliai. Iš šeimos gydytojos jokios pagalbos – teko važiuot  mokamoms konsultacijom į privačias įstaigas“, – savo patirtimi pasidalino 56-65 metų remisijoje esantis pacientas.  

Tik 28 proc. pacientų sulaukė pačių gydytojų ar gydymo įstaigų atstovų skambučių dėl paskirto vizito laiko perkėlimo.

„Skaudžiausia, kad šioje situacijoje pažeidžiamiausi liko vyresnio amžiaus žmonės, kurių mažesnis kompiuterinis raštingumas, todėl jiems sunkiau susirasti informaciją, kaip registruotis, gydytojų telefonus, neužtenka drąsos patiems skambinti, prašytis, reikalauti. Tad net ir pradėjus teikti paslaugas, dalis jų jaučiasi palikti likimo valiai“, – atkreipia dėmesį onkologinių pacientų interesus ginančios organizacijos vadovas. Be to, Š. Narbutas įspėja, kad jau dabar reikia ieškoti sprendimų, kaip išlaikant griežtus saugumo reikalavimus sumažinti augančias pacientų eiles, nes tai gresia nauja krize, net ir atšaukus karantiną. Tam siūloma apsvarstyti galimybę dirbti dviem pamainomis, tyrimus ir konsultacijas suplanuoti to paties paciento atvykimo metu, plėsti tyrimų apimtis, pasitelkiant rajoninių ir privačių gydymo įstaigų pajėgumus.

POLA bendruomenės narių apklausa vyko el. paštu, gegužės 21 d. – birželio 1 d. Joje dalyvavo 670 respondentų (87 proc. moterų, 13 proc. vyrų), iš kurių 92,5 proc. yra onkologiniai pacientai. 46 proc. apklaustųjų yra 40-55 m. amžiaus, 30 proc. – 56-65 m., 14 proc. – virš 65 m., likusieji 10 proc. – 18-39 m. amžiaus.

Žiūrėti infografiką.

2020 06 15

POLA PROGRAMĖLĖ