Tarptautinę vėžį išgyvenusių žmonių savaitę – pacientų gidų priminimas ir kvietimas ligos kelyje nelikti vieniems

Šią savaitę minima Tarptautinė vėžį išgyvenusių žmonių savaitė (angl. Cancer Survivors Week). Dar vasarį Pasaulinės kovos su vėžiu dieną pradėjusi savanorystės programą „Pacientai pacientams“, Pagalbos onkologiniams ligoniams asociacija (POLA) sukūrė erdvę onkologinių pacientų mentorystei. Šiuo metu virš 60 aktyvių, pozityvių ir energingų savanorių, panorusių įprasminti savo patirtį, įgytą einant onkologinės ligos keliu, bendruomenė teikia pagalbą telefonu kiekvienam, kuriam reikia patarimo, išklausymo, bei viltingo liudijimo, kad gyvenimas ir po onkologinės ligos diagnozės tęsiasi. „Turbūt nėra prasmingesnio kelio kaip skirti savo laiką, energiją ir suteikti vilties kitam žmogui, išgyvenančiam išties sunkų metą – tomis akimirkomis, kai nežinomybė išgirdus onkologinės ligos diagnozę supurto nusistovėjusį gyvenimo ritmą, koreguoja planus, ir, regis, žemė slysta iš po kojų. Tuomet labiausiai norisi sutikti ligos bendražygį, kuris gali suprasti ir padėti, nes pats tokį patį ar panašų kelią per ligą jau yra įveikęs. Visada norisi pridurti – ne tik kad įveikęs, bet ir sėkmingai gyvena, įprasmina save savanorystėje, kuria reikšmingus pokyčius sau, savo aplinkai bei visai visuomenei. Būtent tokie yra mūsų savanoriai pacientų gidai, kurie laukia skambučių ir gali išklausyti, patarti, nukreipti,“ – sako POLA direktorė Neringa Čiakienė.

Kaip sako prieš 10 metų onkologinės ligos diagnozę išgirdusi pacientų gidė savanorė Aksana, sutikus ligą, nesinori atsiriboti nuo visų ir nuo visko – norisi dalintis gyvenimu, dalinant save savanorystėje. „Savanorystė man – tai noras padėti žmonėms,  dalintis  savo patirtimi ir pačiai jaustis reikalinga. Šitame gyvenime turiu tikslą – būti dėl visų, kuriems tądien reikia žmogaus, žodžio, tylos. Reikia manęs. POLA savanoriai – tarytum būrys kregždučių, visada skrendantys viena kryptimi, nepaliekantys tų, kuriems skristi sunku,“- sako Aksana.

***

„Birželis mūsų šeimai prieš dvejus metus pakeitė viską. Išgirsta diagnozė jauniausiam, tuo metu septynerių, sūnui apvertė mūsų šeimos gyvenimą aukštyn kojomis. Pirma mintis – neigimas, kad galbūt tai klaida, tada emocijų pliūpsnis, nevaldomos ašaros, juodų scenarijų piešimas, be proto didžiulė baimė prarasti vaiką ir dvigubai didesnė atsakomybė priimant sprendimus už tau brangiausią artimąjį. Išgirdus diagnozę, klinikos pasirūpino psichologo konsultacija, bet ji man buvo naudinga tik kad galėčiau nesislepiant ir nematant sūnui išsiverkti, tačiau vis tiek jaučiausi bejėgė ir nesuprasta, su sudužusiomis viltimis ir chaosu galvoje,“ – apie sunkų laiką šeimai dalinasi Pagalbos onkologiniams ligoniams asociacijos savanorė pacientų gidė Jurgita.

„POLA savanoriai yra tai, ko man trūko prieš dvejus metus: pagalbos ir patarimo iš tokį patį kelią praėjusių žmonių, t.y. sergančių ar sveikstančių vaikų tėvų. Man labai trūko informacijos apie tolesnę gydymo eigą, nes buvo daug klaustukų su dar daugiau nežinomųjų. Trūko vilties…

Tuo metu su vyru patys ieškojome šeimų, kurios išgyveno tuos pačius jausmus, kad galėtų pasidalinti patirtimi ir patarti, kaip išlikti stipriems. Tokiu būdu atradau ir POLA bendruomenę, kurią rekomendavo draugė, POLA bendruomenės narė. Pradžioje pacientas ar sergančio artimasis  kaip ir aš ieško gido – kaip švyturio, galinčio padėti nepasiklysti informacijos ir jausmų jūroje. Visi mūsų sutikti žmonės negailėjo savo laiko, skyrė jo, kad išklausytų, suprastų ir pasidalintų patirtimi. Tai man svarbiausios vertybės, kuriomis vadovaujuosi būdama POLA savanore. Nei minutės nesuabejojau priimdama sprendimą savanoriauti. Nors dauguma sakė, kad gal bus per sunku, per jautru išgyventi kitų žmonių skausmą, gal per anksti… Tačiau galiu pasakyt – visai ne per anksti, o pačiu laiku! Nes noriu būti naudinga kitiems, nes galiu suprasti, ką jie išgyvena, noriu dalintis informacija ir patirtimi, noriu suteikti viltį, nes  kol yra VILTIS, yra ir Gyvenimas. Svarbiausias patarimas – nebijoti  ieškoti pagalbos ir nenurašyti savęs, o ieškoti vilties gyvenimui. Kai buvome su sūnumi sanatorijoje, vienos mergaitės mama, kurios dukra šiuo metu remisijoje, man padovanojo odinę apyrankę su šiuo užrašu: „Kol yra viltis, yra gyvenimas”. Tad mes ir kabinamės savo šeimoje tos vilties – Gyventi,“ – sako POLA savanorė Jurgita.

***

„Neseniai buvau pas gydytoją – varto mano ligos istoriją ir sako: „O, šiemet jau dešimt metų…“ Taip, tikrai – prieš dešimt metų, gruodžio 30-ąją sužinojau, kodėl taip blogai jaučiausi per Kalėdas, per savo sūnaus gimtadienį… Sutapimai ir mistika – sakau dabar, po 10-ies metų. Reikia stebėti ženklus, sutapimus – nuojauta labai svarbu. Pagalvojai apie kažką, prisiminei kažką – reaguok, tai ne šiaip sau! Taip ir gyvenu tuos 10 metų. Gerai gyvenu. Kalbu praėjus dešimtmečiui: pradžios  prisiminti nenoriu – chemoterapija, savijauta po jos, be plaukų, mintys, apie tai, kaip vaikas užaugs be manęs… Kada atėjo lūžio taškas, negaliu pasakyti – galiu pasakyti tik tai, kad man pasisekė tuo pat metu sutikti tokias pat „nelaimėles“, dvi mano drauges. Mes paverkėme, pasiguodėme ir supratome, kad mes stipresnės nei mūsų fizinė būsena,“- sako prisiminimais besidalinanti Pagalbos onkologiniams ligoniams asociacijos savanorė pacientų gidė Rimutė.

Palaikėm viena kitą, kaip galėjom – susitikdavom, išsiverkdavom, pasiguosdavom, pasijuokdavom – tik mes, tokios pat vienodos, galim suprasti viena kitą, nebijodamos kalbėtis apie viską, nes tik mes suprantam, apie ką kalbam, kaip būna „ po to“, ką kuri darom, kad palengvėtų… Ir tai mums labai padėjo.  Šiandien mes esam čia, visos trys. Bet jau ramesnės, atsargesnės ir kiekviena, nešanti ir skleidžianti savo žinią.  Kai pirmą kartą prie manęs priėjo bendradarbė – ne, nepriėjo – per vos praviras duris pasikvietė į koridorių ir sunkiai rinkdama žodžius pasakė, kad jai nutiko tai. Neleidau jai kalbėti, kad ji neapsiverktų, tiesiog pasakiau – „Na ir kas, ar tu viena tokia? Kuo galiu tau padėti?“.  Vėliau buvo kaimynė, draugė, gera pažįstama – pradėjau suprasti iš kelių sakinių, kodėl man skambina. Labai džiaugiuosi, kad jos visos puikiai susitvarkė, gyvena, dirba, keliauja ir man kartais pasako – „Ir aš – kaip tu“… Iš šios patirties atsirado ir POLA savanorystė, kuri dar labiau patvirtino mano supratimą, kaip svarbu savo kelyje sutikti tokius žmones ir atvirai su jais kalbėti, girdėti, ką jie kalba, o susitvarkyti su savimi, savo vidiniais prieštaravimais tenka jau pačiam. Žinau, kad sunku, bet įmanoma – reikia tik didelio noro ir pozityvaus mąstymo!

Esu dirbantis žmogus,  šeima, sūnaus du mažulėliai – sukuosi, kartais nesuprantu, kaip viską spėju. Daug keliauju, štai su vyru ir draugais, ta pačia drauge, kurią sutikau onkologinio koridoriuje su peruku ir viską supratom be žodžių, buvome Tenerifėje, dar planuose – kelionė į Belgiją, Tunisą. Bet nebūtina keliauti taip toli – mes, POLA bendruomenės nariai, turime privilegiją su POLA kortele keliauti po mūsų puikų kraštą pigiai, komfortiškais tarpmiestiniais autobusais ar traukiniais, ir tikrai siūlau tuo pasinaudoti, juk čia taip gražu, yra tiek nuostabių vietų. Kaskart atrandu kažką naujo toje mūsų mažytėje gražioje šalyje…“ – sako gyvenimo džiaugsmo kupina savanorė Rimutė. „Gyvenu tada, kai turiu planų į priekį, tada laukiu, svajoju. O kiek dar man reikia nuveikti, pamatyti, užauginti… Galima būti gyvenimo vartotoju, o galima  – GYVENTI.“

***

POLA primena, kaip svarbu reguliariai profilaktiškai tikrintis sveikatą, kartą per metus apsilankyti pas šeimos gydytoją, atlikti tyrimus, dalyvauti priklausančiose prevencinėse programose, o jei prevencinės programos pagal amžių nepriklauso, bet jaučiate neraminančius simptomus – būtinai kreiptis pas gydytoją, kad atliktų reikiamus tyrimus.

Visus einančius onkologinės ligos keliu ir jų artimuosius kviečiame nelikti vieniems – pagalbos bei patarimų galima kreiptis į vieną iš POLA savanorių – pacientų gidų. Visi šie savanoriai turi asmeninę sąsają su liga: sirgo ar serga patys, dalis yra pacientų artimieji. Nesvarbu, kuriame onkologinės ligos etape žmogus būtų, kur begyventų, jam kyla daug įvairių klausimų. Pagalba yra visai čia pat – tereikia paskambinti savanoriui. Telefono numeriai, kuriais galima susisiekti su savanoriais, yra pateikti  POLA interneto svetainės www.pola.lt skiltyje „Pacientų gidai“, kartu su nurodytais laikais, kada kviečiama skambinti, taip pat ir kitą su šios veiklos pobūdžiu susijusią informaciją galima rasti ir paspaudus šią nuorodą: https://pola.lt/pacientu-gidai/   

2023-06-23

POLA PROGRAMĖLĖ