Pirmadienio popietę Sveikatos apsaugos ministerijoje įvyko šalies sveikatos priežiūros įstaigų vadovams skirta konferencija „Skaidri sveikatos sistema | Ar išdrįsime žengti pirmą žingsnį?“. Jos metu Pagalbos onkologiniams ligoniams asociacija (POLA) pristatė organizacijos užsakymu atliktą studiją „Kaip SAM pavaldžios gydymo įstaigos užkerta kelią korupcijai?“. Tyrimo rezultatai atskleidė, kad šalies gydymo įstaigoms vis dar trūksta apibrėžtumo, kaip kovoti su korupcija sveikatos apsaugos sistemoje.

„Šalies vyriausybė savo veiklos programoje yra numačiusi antikorupcinių priemonių diegimą sveikatos apsaugos sistemoje, kuriomis siekiama iki 2020 m. daugiau nei perpus sumažinti kyšį gydymo įstaigoje davusių gyventojų skaičių. Kita vertus, matome, kad beveik trečdalis gyventojų sveikatos apsaugos sistemą vis dar vertina kaip labai korumpuotą, o beveik pusė mano, kad susiklosčius aplinkybėms nevengtų gydytojui pasiūlyti kyšio. Dėl to iniciavome tyrimą, kurio tikslas buvo įvertinti, kaip pačios gydymo įstaigos kovoja su korupcija sveikatos apsaugos sistemoje ir kokių priemonių imasi šiai problemai spręsti“, – sakė POLA prezidentas Šarūnas Narbutas. 

Tyrimo metu išanalizuota 17 Sveikatos apsaugos ministerijai (SAM) pavaldžių gydymo įstaigų viešai skelbiama informacija apie jų įgyvendinamas antikorupcijos programas, pacientų pasitenkinimą paslaugų kokybe, susitikimus su farmacijos atstovais ir kt., taip pat Viešųjų pirkimų tarnybos pateikta informacija apie jose vykdytus pirkimus.

2018 m. pabaigoje tyrimą atlikusio „Transparency International“ Lietuvos skyriaus duomenimis, nepaisant to, jog absoliuti dauguma (16) tirtų gydymo įstaigų skelbia savo antikorupcinių programų įgyvendinimo planus, net 13 juose nenumato, kokias konkrečias problemas tomis priemonėmis ketinama išspręsti. Vidutiniškai viena iš keturių įstaigų planuose nurodytų priemonių atkartoja įstatymuose numatytas nuostatas, ketvirtadalis yra autentiškos. Visos SAM pavaldžios gydymo įstaigos kasmet skelbia savo veiklos ataskaitas, tačiau korupcijos prevencijos ir paslaugų kokybės gerinimo klausimams dėmesio skiriama nedaug.

Kaip viena iš korupcijos prevencijos priemonių yra numatomos ir pacientų pasitinkinimo gydymo įstaigose gaunamų paslaugų kokybe apklausos, o tokių apklausų rezultatai turėtų būti skelbiami viešai. Atlikus tyrimą paaiškėjo, jog pacientų arba personalo apklausų rezultatus skelbia 14 iš 17 gydymo įstaigų. Tiesa, tik 6  nurodo, kiek pacientai yra patenkinti jose gaunamomis paslaugomis. Dar 6 įstaigų interneto svetainėse iš vis nėra skilties, kurioje pacientai galėtų išreikšti savo nuomonę.

Išanalizavus tirtų gydymo įstaigų teikiamą informaciją apie susitikimus su farmacijos pramonės atstovais paaiškėjo, kad tik 4 iš jų viešina vaistų reklamuotojų vizitų tvarkos aprašus ir nė viena viešai neskelbia savo registracijos žurnalų ar susitikimų su farmacininkais.

Pasak „Transparency International“ Lietuvos skyriaus vadovo Sergejaus Muravjovo, dabartinė situacija gydymo įstaigose užmina daugiau klausimų nei suteikia atsakymų.

 „Išanalizavus turimus duomenis, apskritai sunku suprasti, su kokiomis konkrečiomis problemomis korupcijos kontekste susiduria gydymo įstaigos ir kaip joms sekasi pasiekti užsibrėžtų tikslų. Ar lyginant su ankstesniais metais joms geriau sekasi valdyti su korupcija susijusias rizikas? Taigi, mūsų pagrindinė rekomendacija – peržiūrėti turimas korupcijos prevencijos priemonių programas ir išgryninti jose kelis svarbiausius ir pamatuojamus tikslus. Taip pat, periodiškai vykdyti reprezentatyvius pacientų pasitenkinimo gydymo paslaugomis vertinimus ir jų rezultatus skelbti viešai bei viešai skelbti vaistų reklamuotojų vizitų tvarkos aprašus ir jų registraciją, dalintis informacija apie suteiktą ir gautą paramą. Svarbiausia visa tai daryti atvirų duomenų formatu ir realiais veiksmais deklaruoti savo skaidrumą“, – sakė S. Muravjovas.

Nepaisant gerėjančios korupcijos suvokimo statistikos, 2018 m. „Lietuvos korupcijos žemėlapio“ duomenimis, beveik trečdalis (32 proc.) šalies gyventojų sveikatos priežiūros įstaigas Lietuvoje vertina kaip labai korumpuotas. Respublikinėse šalies ligoninėse šis skaičius siekia ir 35 proc. Nors per pastarąjį dešimtmetį manančių, kad kyšis gali padėti išspręsti problemas ženkliai sumažėjo, šis skaičius vis dar viršija daugiau nei pusę šalies gyventojų ir siekia 63 proc. 40 proc. apklaustųjų mano, kad priklausomai nuo aplinkybių duotų kyšį siekdami greičiau išspręsti jiems iškilusią problemą.