Tiksliau nustatoma diagnozė ir individualiai parenkamas gydymas keičia krūties vėžiu sergančių moterų galimybes. Tačiau medicinos pažanga turi būti juntama ir kasdienybėje – kai reikia suvaldyti ilgalaikes gydymo pasekmes, išsaugoti pajamas, grįžti į darbą ir pasirūpinti šeima. Spalio 15 d. Seime surengtoje spaudos konferencijoje Pagalbos onkologiniams ligoniams asociacijos (POLA) direktorė Neringa Čiakienė pabrėžė: pagalba susigrąžinant gyvenimo kokybę neturi likti vien pačios pacientės rūpesčiu.

Šią žinią tą pačią dieną pratęsė Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje surengtas pacienčių forumas „Pasaulinė krūties diena: gyvenimas nesustoja“, kuriame moterys su gydytojomis aptarė sveikatą po gydymo, savijautą ir grįžimą į kasdienybę.

Spaudos konferencijoje „Krūties vėžys šiandien: tiksliau diagnozuoti, personalizuotai gydyti, padėti žmogui grįžti į gyvenimą“ gydytojai, pacientų atstovės ir politikai aptarė visą pacientės kelią. Konferencijos vaizdo įrašas: čia.

Konferenciją pradėjęs Seimo Sveikatos reikalų komiteto narys prof. dr. Saulius Čaplinskas kėlė klausimą, kodėl, augant medicinos galimybėms, išlieka vėlyvų diagnozių ir kokios pagalbos moterims trūksta pasibaigus aktyviam gydymui.

„Po aktyvios gydymo stadijos <…> pagalba konkrečiai moteriai nesibaigia“, – pabrėžė konferencijai pirmininkavęs prof. dr. S. Čaplinskas. Jo teigimu, didėjant medicinos galimybėms, kartu turi spėti ir socialinė bei kitos sistemos: išgelbėjus žmogaus gyvybę būtina padėti jam grįžti į visavertį gyvenimą. Profesorius kėlė ir šeimos medicinos galimybių klausimą – ar šeimos gydytojams suteikiama pakankamai teisinių ir finansinių priemonių, atitinkančių jiems keliamus lūkesčius.

Apie gyvenimo kokybę ir pagalbos spragas

Pasak POLA direktorės Neringos Čiakienės, krūties vėžio diagnozė nereiškia vienodos patirties. Vienos moterys po operacijos gana greitai grįžta į kasdienybę, kitoms gydymas tęsiasi metų metus, prireikia skirtingų gydymo metodų ir daugelio specialistų pagalbos. Todėl individualus požiūris būtinas ne tik parenkant gydymą, bet ir padedant gyventi su jo pasekmėmis.

„Dabar jau ateina laikotarpis, kai gydome žmogų ir žiūrime į tai kompleksiškai“, – sakė N. Čiakienė. Ji atkreipė dėmesį, kad moteris gali varginti nepraeinantis nuovargis, neuropatijos – galūnių jautrumo pokyčiai, deginimo pojūtis, limfedema ar gydymo sukelta ankstyva menopauzė. Per trumpą konsultaciją pirmiausia aptariant patį gydymą, šie sunkumai gali likti neišsakyti, o pacientė – nežinoti, kur ieškoti pagalbos.

N. Čiakienės teigimu, susigaudyti tarp siuntimų ir skirtingų specialistų žmogui neretai tenka pačiam. Ypač svarbu, kad ilgalaikiai simptomai būtų išgirsti ir užfiksuoti: nuo to priklauso ne tik tolesnė pagalba, bet ir dalyvumo vertinimas. POLA patirtis rodo, kad pacientai ne visada geba įvardyti juos varginančias pasekmes, todėl dalis sunkumų lieka nematomi sistemai.

Liga paliečia ir šeimos finansinį saugumą. POLA direktorė pristatė asociacijos apklausos duomenis: susirgus trečdaliui žmonių sumažėja pajamos, o išlaidos išauga. Nors socialinės pagalbos priemonių yra, jas pasiekti ne visada paprasta. Teikdama teisines konsultacijas, POLA taip pat susiduria su atvejais, kai darbuotojai spaudžiami sutikti su prastesnėmis darbo sąlygomis ar net išeiti iš darbo. Grįžimą apsunkina ir kolegų nesupratimas.

„Grįžimas į gyvenimą neturėtų tapti individualiu uždaviniu“, – pabrėžė N. Čiakienė. Jos išsakytas lūkestis – kad gydymo kelyje pagalba žmogų lydėtų visame jo kelyje, apimant sveikatos priežiūrą, socialinį saugumą ir galimybę sugrįžti į darbą.

Pacientei svarbu suprasti gydymą ir dalyvauti priimant sprendimus

Nacionalinio vėžio centro Medikamentinės onkologijos centro vadovė doc. dr. Birutė Brasiūnienė pažymėjo, kad molekulinė diagnostika ir gerėjantis vaistų prieinamumas leidžia gydymą parinkti vis tiksliau. „Mūsų rūpestis yra gyvenimo kokybė“, – pabrėžė gydytoja. Tai apima šalutinius reiškinius ir savijautą tiek gydymo metu, tiek po jo, todėl svarbus pacientės, artimųjų ir medicinos komandos mokymas.

Kalbėdama apie bendrą sprendimų priėmimą, doc. dr. B. Brasiūnienė akcentavo būtinybę išgirsti ir konkrečios pacientės aplinkybes – norą susilaukti vaikų, svarbius gyvenimo įvykius ar gretutines ligas. „Tai visą laiką yra horizontalus bendradarbiavimas“, – sakė ji. Gydymo sprendimuose pacientė turi būti aktyvi pokalbio dalyvė.

Kaip praktinį pagalbos pavyzdį gydytoja įvardijo Nacionalinio vėžio centro kartu su POLA rengiamą Paciento mokyklą apie gydymo toksiškumą. Kartą per mėnesį pacientai ir jų artimieji gali dalyvauti gyvai arba nuotoliu, užduoti klausimus ir mokytis atpažinti gydymo šalutinius reiškinius. Ji taip pat pabrėžė poreikį plėsti klinikinių tyrimų galimybes.

Pagalba reikalinga ir moteriai ir jos artimiesiems

Nacionalinės krūties ligų asociacijos prezidentė ir pacientė Aušra Bružienė kalbėjo apie baimes, lydinčias nuo pat diagnozės: kaip pasakyti šeimai ir vaikams, kaip keisis santykiai, kaip užtikrinti pajamas. Jos teigimu, psichologinė pagalba ypač reikalinga ligos pradžioje. Pasibaigęs aktyvus gydymas savaime nepanaikina nerimo ir sunkumų sugrįžtant į visuomenę bei darbą.

Lietuvos šeimos gydytojų profesinės sąjungos pirmininkė Alma Astafjeva ragino pacientes drąsiai klausti, o prireikus į pokalbius su gydytojais įtraukti artimuosius. „Pacientas kaip ir nežino, bet neklausia, lyg bijo klausti“, – vieną iš kliūčių įvardijo gydytoja. Ji taip pat kvietė kiekvieną pagalvoti apie artimą moterį ir paklausti: „Ar tu pasidarei tyrimą? Jeigu nepasidarei, tai kodėl nepasidarei?“ Šeimos gydytojos teigimu, dalyvauti patikroje vis dar trukdo baimė ir mitai, kuriuos svarbu aptarti.

Pacientės kelias turi sujungti gydymą ir gyvenimą po jo

Nacionalinės vėžio tarybos pirmininkas, Nacionalinio vėžio centro direktorius doc. dr. Valdas Pečeliūnas pabrėžė, kad tikslesnė diagnostika padeda parinkti naudingą gydymą ir kai kuriais atvejais išvengti to, kuris pacientei naudos neduotų. „Personalizuotas požiūris turi būti įdiegtas visose paciento kelio dalyse“, – sakė jis.

„Pirmas uždavinys – iš tiesų, kad pacientas, atėjęs į sistemą, būtų palydėtas, kad sistema nebūtų atskiri fragmentai tarp įstaigų, specialistų, bet ji būtų iš tiesų sujungta“, – pabrėžė doc. dr. V. Pečeliūnas. Jo teigimu, Lietuvoje su krūties vėžio diagnoze gyvena apie 23 tūkst. moterų, todėl būtina pasirūpinti ir jų keliu namo po gydymo – galimybe gyventi visavertį gyvenimą šeimoje ir visuomenėje. Praktinio bei emocinio palaikymo pacientė turi sulaukti iš artimųjų, kolegų, darbdavių ir sveikatos priežiūros sistemos.

Konferenciją užbaigęs prof. dr. S. Čaplinskas priminė, kad atsakomybę dalijasi visi – nuo artimųjų iki specialistų ir sprendimų priėmėjų. „Pasirūpinkim savo artimiausiom moterim ne rytoj, o jau šiandien“, – ragino profesorius.

Forume Nacionalinėje bibliotekoje – apie sveikatą ir pasitikėjimą savimi

Seime aptarti klausimai Nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje tapo tiesioginiu pokalbiu su krūties vėžį patyrusiomis moterimis. Kalbėta, kaip stebėti sveikatą baigus aktyvų gydymą, kada kreiptis pagalbos, kaip susigyventi su atkryčio baime ir vėl labiau pasitikėti savimi. POLA direktorės N. Čiakienės moderuotame forume Nacionalinio vėžio centro gydytojos doc. dr. Birutė Brasiūnienė, dr. Jurgita Ušinskienė ir Šarūnė Liukpetrytė-Kuosienė priminė individualaus stebėsenos plano svarbą. Jos ragino kalbėti apie varginančius šalutinius poveikius, o atsiradus naujiems, nepraeinantiems ar stiprėjantiems simptomams – nelaukti suplanuoto vizito ir pasitarti su gydytoju.

Moterys išgirdo ir kitą svarbią žinią: kiekvienos ligos ir gydymo kelias skirtingas, todėl savo gydymo ar savijautos lyginimas su kitos pacientės patirtimi ne visuomet padeda rasti atsakymus. Juos atrasti lengviau atvirai kalbantis ir pasitikint gydančia komanda. Į forumą susirinko POLA bendruomenės narės iš Vilniaus, Kauno, Elektrėnų ir Trakų.

Fotoparoda „Renkuosi būti“ atvėrė asmenišką Ingos ir Miroslav Černiuk šeimos pasakojimą apie ligą, artumą ir buvimą kartu. Miroslav užfiksuotos žmonos Ingos akimirkos priminė, kad ir nelengvuose gyvenimo etapuose lieka vietos mėgstamai veiklai, svajonėms ir švelnumui sau. Stilistė Julija Bakštonienė kvietė atliepti pasikeitusio kūno poreikius, atrasti spalvas ir drabužius, su kuriais gera būti savimi.

Nacionalinės bibliotekos apšvietimas rožine spalva tapo palaikymo ir vilties ženklu besigydančioms ir gydymą baigusioms moterims bei atminimo ženklu toms, kurių netekome. Forumo pokalbius ir asmenines istorijas siejo priminimas, kad gyvenime ir toliau yra vietos draugystei, planams ir svajonėms – prie jų kiekviena gali grįžti savu tempu.

Forumą organizavo Nacionalinis vėžio centras, POLA ir Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka, bendradarbiaudami su Vilniaus miesto savivaldybe.

Nuotraukos – Seimo kanceliarijos, aut. Ūla Liškevičiūtė, Nacionalinio vėžio centro ir POLA.

Spaudos konferencija ir pacientų forumas – POLA vykdomos 2026 m. informacinės kampanijos „Po TO“, skirtos vėžio prevencijai ir vėžio stigmos mažinimui, dalis. Dėkojame rėmėjams ir partneriams.

2026-10-15