Kaip žmogui pranešama onkologinės ligos diagnozė? Ar pacientas supranta savo gydymo galimybes? Ar sulaukia emocinės pagalbos ir žino, kas jo laukia toliau? Šie klausimai ne mažiau svarbūs nei šiuolaikiniai gydymo metodai. Apie tai kalbėta Klaipėdos universiteto ligoninėje (KUL) vykusiame sveikatos forume „Viena diagnozė – krūties vėžys. Daugybė sprendimų. Kaip pasirinkti teisingą?“, kurioje dalyvavo ir Pagalbos onkologiniams ligoniams asociacijos (POLA) direktorė Neringa Čiakienė.

Konferencija subūrė gydytojus, sveikatos priežiūros specialistus ir pacientų atstovus diskusijai apie šiuolaikines krūties vėžio diagnostikos bei gydymo galimybes ir visapusišką pagalbą onkologine liga sergančiam žmogui.

Konferencijos pranešimų dalį pradėjusi POLA direktorė Neringa Čiakienė pristatė pacientų poreikius skirtinguose ligos etapuose – nuo pirmųjų įtarimų ir diagnozės nustatymo iki gydymo, stebėsenos bei gyvenimo po jo. Ji pabrėžė, kad kokybiška onkologinė pagalba neatsiejama nuo aiškios informacijos, paciento įtraukimo į sprendimų priėmimą, emocinio palaikymo ir sklandaus sveikatos priežiūros paslaugų organizavimo.

Konferencijoje taip pat aptartos individualizuoto krūties vėžio gydymo galimybės, šiuolaikinės krūtų chirurgijos metodai, spindulinio gydymo pažanga, leidžianti tam tikrais atvejais gydymo trukmę sutrumpinti nuo penkių savaičių iki penkių dienų, bei naujojo KUL paliatyviosios pagalbos dienos stacionaro veikla.

Diagnozės pranešimas – vienas jautriausių paciento kelio etapų

Ypatingo POLA dėmesio sulaukė KUL medicinos psichologės Astos Libikienės pranešimas apie ligoninėje jau maždaug pusantrų metų taikomą onkologinės diagnozės pranešimo modelį.

Išgirsti vėžio diagnozę – vienas sunkiausių momentų žmogaus gyvenime. Tačiau svarbu ne tik tai, kokią informaciją gydytojas perduoda pacientui, bet ir kaip, kada bei kokioje aplinkoje ji pateikiama.

KUL taikomas modelis paremtas tarptautine šešių žingsnių SPIKES metodika, kurioje akcentuojami esminiai kokybiško diagnozės pranešimo principai:

• Tinkamas laikas ir aplinka. Diagnozei pranešti turi būti skiriama atskira konsultacija, užtikrinant privatumą ir pakankamai laiko pokalbiui. Žmogaus neturėtų netikėtai užklupti žinia apie vėžį vairuojant, dirbant ar rūpinantis vaikais.
• Atsižvelgimas į paciento pasirengimą. Prieš pateikiant informaciją svarbu išsiaiškinti, ką žmogus jau žino apie savo sveikatos būklę, ko tikisi ir kiek informacijos tuo metu gali priimti.
• Aiški ir suprantama informacija. Diagnozė turi būti pasakoma suprantamai, vengiant perteklinių medicininių terminų, suteikiant galimybę užduoti klausimus.
• Pagarba emocijoms. Išgirdus diagnozę gali būti sunku susikaupti, suprasti ar įsiminti informaciją. Todėl svarbu palikti laiko tylai, reakcijai, atliepti paciento nerimą ir baimes.
• Aiškus tolesnių veiksmų planas. Po pokalbio žmogus turi žinoti, kas vyks toliau, kokie tyrimai ar konsultacijos jo laukia, į ką kreiptis kilus klausimams ir kur galima gauti pagalbos.

Svarbiausia, kad pacientas po diagnozės pranešimo neliktų vienas su nežinomybe.

Psichologinė pagalba turi būti natūrali gydymo dalis

Konferencijoje taip pat pristatyta KUL praktika, kaip pacientams ir jų artimiesiems organizuojamos Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) lėšomis apmokamos specializuotos psichologinės konsultacijos.

Onkologinė liga paveikia ne tik fizinę sveikatą, bet ir žmogaus emocinę būseną, santykius su artimaisiais, kasdienį gyvenimą. Nerimas, baimė dėl ateities, nežinomybė ar sunkumai prisitaikant prie pasikeitusios gyvenimo situacijos gali lydėti skirtingais ligos etapais.

Todėl svarbu, kad psichologinė pagalba būtų ne atsitiktinis pasiūlymas, o nuosekli, pacientui ir jo artimiesiems prieinama onkologinės priežiūros dalis.

Gerąją Klaipėdos patirtį svarbu pritaikyti ir kitose gydymo įstaigose

POLA direktorės Neringos Čiakienės teigimu, ypač vertinga tai, kad KUL pristatė ne vien teorines rekomendacijas, bet ir jau praktiškai taikomą diagnozės pranešimo modelį.

Šia patirtimi POLA direktorė ketina pasidalyti Nacionalinio vėžio centro Pacientų taryboje, kurios darbotvarkėje diagnozės pranešimo kokybės klausimas jau yra numatytas.

POLA nuosekliai siekia, kad pacientų poreikiai būtų girdimi ir į juos atsižvelgiama visuose onkologinės pagalbos etapuose. Svarbu, kad gerosios praktikos, padedančios užtikrinti jautresnį bendravimą, aiškesnę informaciją ir geresnį pagalbos prieinamumą, būtų taikomos kuo plačiau Lietuvos gydymo įstaigose.

Kokybiška onkologinė pagalba – tai ne tik pažangūs gydymo metodai, bet ir pagarbus santykis su žmogumi, jo išklausymas, įtraukimas į sprendimų priėmimą bei užtikrinimas, kad sudėtingame ligos kelyje jis neliks vienas.

POLA dėkoja konferencijos iniciatorei, KUL Krūtų ligų centro vadovei dr. Agnei Čižauskaitei, Onkologijos ir hematologijos klinikos vadovui Alvydui Česui ir visai Klaipėdos universiteto ligoninės komandai už prasmingą renginį, dalijimąsi patirtimi ir dėmesį pacientų perspektyvai.

2026-10-30