POLA savo veikloje vadovaujasi principu, kad susitelkę galime daug lengviau įveikti net ir sunkiausius iššūkius. Tai galioja ir sveikatos priežiūros sistemai, ypač, kada bandoma pažvelgti į ateities perspektyvas. Apie tai ir buvo kalbėta rugsėjo 20 d. MO muziejuje vykusioje diskusijoje „Tvarios sveikatos sistemos vizija 2030”, kurioje dalyvavusi POLA direktorė N. Čiakienė kartu su sveikatos politikais, medikais, farmacininkais, ekonomistais pabrėžė viešojo, privataus ir NVO sektoriaus partnerystės svarbą sprendžiant sveikatos sistemos iššūkius, siekiant didinti pacientų gerovę.

N. Čiakienė akcentavo, kad aktyviai dalyvaudami, nebijodami įsitraukti į savo ir artimųjų sveikatos priežiūros procesą, pacientai pasiekia geresnių gydymo rezultatų, o taip pat  prisideda ir prie visos sveikatos sistemos pažangos. Šiame procese laukiama daugiau valstybės dėmesio ir paramos užtikrinant reikiamus resursus, pvz., gyventojų sveikatos raštingumui didinti, personalizuoto gydymo ir priežiūros prieinamumui gerinti, taip pat tobulinti skaitmenines sveikatos sistemos priemones ir paslaugas bei įgalinti pacientus jomis naudotis.

Diskusijoje buvo aptarti pagrindiniai personalizuotos medicinos įgyvendinimo sėkmę lemiantys veiksniai bei kylantys iššūkiai, privataus ir viešojo sektoriaus bendradarbiavimo vizija, investavimo galimybės, didžiausią dėmesį skiriant sveikatos duomenų kokybei ir jų panaudojimui tolimesnei pažangai. Visame pasaulyje gydytojai, slaugytojai, vaistininkai, mokslininkai ir sveikatos priežiūros reguliavimo institucijos nuolat generuoja ir naudoja daug sveikatos priežiūros duomenų, kurie yra ypač svarbūs gelbstint pacientų gyvybes. Pasak diskusijoje dalyvavusios doc. dr. Birutės Brasiūnienės, Nacionalinio vėžio instituto Chemoterapijos skyriaus vedėjos, tinkamas duomenų valdymas yra raktas į vertybėmis grindžiamą sveikatos priežiūrą.

„Mokslo pažanga verčia mus kasdien peržiūrėti nusistovėjusią praktiką. Naujovių ir duomenų gausa teikia vis didesnę viltį tiek gydytojams, tiek pacientams. Tačiau svarbu, kad naujos technologijos būtų prieinamos, jog sveikatos duomenys būtų sistemingai renkami ir analizuojami. Tai leistų sukurti efektyvesnę sveikatos sistemą, individualizuoti gydymą bei pasiekti geresnių gydymo rezultatų“, – sakė doc. dr. B. Brasiūnienė.

Stefano Volonte, „Roche Lietuva“ generalinio direktoriaus, teigimu, tokios diskusijos yra pirmas žingsnis į tvaresnį tarpinstitucinį bendradarbiavimą, kuris būtinas, norint padaryti pokytį sveikatos sistemoje, kuri būtų labiau orientuota į pacientą. „COVID pandemija aiškiai parodė viešojo ir privataus sektoriaus partnerystės reikšmę priimant greitus ir efektyvius sprendimus, ieškant nestandartinių sprendimų. Turime realų pavyzdį, kad veikdami išvien, galime padaryti pokytį. Prisiminkime, kaip pandemijos metu rekordiškai greitai buvo sukurti, patvirtinti ir tapo prieinami diagnostiniai testai, vakcinos, medikamentai. Turime patirties, todėl tereikia noro ir valios tęsti gerąją praktiką, kuri turėtų tiesioginės įtakos Lietuvos pacientams“, – sakė S. Volonte.

Siekiant išskirti esminius sveikatos priežiūros sistemos iššūkius ir įvertinti galimybes, kaip juos įveikti, savo įžvalgomis diskusijos metu taip pat dalijosi Ministrės pirmininkės patarėja sveikatos apsaugos ir neįgaliųjų klausimais Živilė Gudlevičienė, Santaros klinikų vadovas prof. dr. Feliksas Jankevičius, Lietuvos kardiologų draugijos prezidentė prof. Jelena Čelutkienė, „Investuok Lietuvoje“ Investicijų plėtros departamento vadovė Vida Staskonienė, Lietuvos laisvosios rinkos instituto prezidentė Elena Leontjeva, „Roche“ valdybos pirmininkas dr. Christoph Franz ir „Roche Diagnostics Baltic“ vadovas Dalimil Zurek.

Diskusijos organozatorių nuotraukos.

2022-09-21