Kaip mažinti skirtumus tarp šalių ir užtikrinti vienodą prieigą prie vėžio diagnostikos, gydymo ir reabilitacijos visoje Europoje? Šis klausimas lapkričio 6–7 dienomis buvo pagrindinis metinio Visapusiškų vėžio centrų (Comprehensive Cancer Centres, CCC) komandų susitikimo Paryžiuje akcentas.

Renginyje dalyvavo didžiausių Europos onkologijos centrų ir jų padalinių vadovai, Europos Komisijos ir Europos Parlamento pareigūnai, pacientų organizacijų bei kitų socialinių partnerių sveikatos politikos srityje atstovai. Iš Lietuvos – VUL Santaros klinikos, Nacionalinio vėžio centro, Klaipėdos universiteto ligoninės, LSMU Klauno klinikų ir Sveikatos apsaugos ministerijos atstovai. POLAi atstovavo direktorė Neringa Čiakienė.

Per dvi intensyvias dienas buvo diskutuota apie vėžio politikos ateitį Europoje – nuo mokslinių tyrimų ir inovacijų iki kokybės standartų kūrimo ir pacientų įtraukties mechanizmų.

Plenarinėse ir paralelinėse sesijose buvo nagrinėtos temos:

• kaip nuo ambicijos apibrėžtos Europos kovos su vėžiu plane pereiti prie efektyvaus ir praktikoje veikiančio visapusiškų vėžio centrų (CCC) tinklo sukūrimo;

• kokius standartus ir kriterijus turi atitikti Europos visapusiški vėžio centrai (EUnetCCC), siekiant užtikrinti prieigą prie vienodai aukštos kokybės priežiūros visose šalyse;

• kaip kurti valdymo modelius, narystės taisykles ir duomenų mainų infrastruktūrą;
• kaip sustiprinti vėžio diagnostikos tikslumą bei ankstyvosios patikros programas;

• kaip užtikrinti onkologijos srities specialistų rengimą ir išlaikymą;

• kaip efektyviau įtraukti pacientus ir pacientų organizacijas į sprendimų priėmimą.

Vienas svarbiausių renginio akcentų – paralelinė sesija apie pacientų įtraukimą („Empowering Patients: Advancing Collaboration and Dialogue within EUnetCCC“). Ji sulaukė didžiausio dalyvių skaičiaus – tai aiškus ženklas, kad ši tema šiandien aktuali visiems socialiniams partneriams.

Šioje sesijoje kalbėjusi Youth Cancer Europe – organizacijos, kurios vienas iš steigėjų yra Šarūnas Narbutas, direktorė Katie Rizvi labai taikliai įvardijo esamą paradoksą: daugelis ES projektų formaliai ragina „įtraukti pacientus“, tačiau pernelyg dažna situacija, kad pacientų organizacijos nepatenka tarp tinkamų pareiškėjų arba nėra pakviečiamos dalyvauti projektuose kaip pilnaverčiai partneriai. Kitas paradokas, kad nepaisant vis stiprėjančių pacientų organizacijų (tiek dėl nuolatinių investicjų į savo gebėjimų stiprinimą, kryptingą vaidmenį advokacijoje), vis dar dažnai pasitaiko atvejų, kad visų pacientų balsu kviečiami kalbėti pavieniai pacientai.

Taiklus Katie Rizvi išsakytas pavyzdys: „Kaip jūs renkatės specialistus atlikti remontui Jūsų name? Ar kriterijus, kad asmuo gyvena name yra pakankamas? Juk nesakote tokiam asmeniui „Puiku, tu žinai, ką reiškia gyventi name, tad ateik ir suremontuok manąjį?” Tad kodėl taip yra daroma pacientų įtraukimo srityje? Prieš trisdešimt metų gal tai ir buvo priimtinas, tačiau šiandien tai – neefektyvu ir neteisinga. Reikia aiškių sisteminių sprendimų, kurie užtikrintų nuoseklų, struktūruotą pacientų organizacijų dalyvavimą nuo pat projektų kūrimo pradžios.

Renginio pabaigoje akcentuota, jog bendradarbiavimas, duomenų atvėrimas ir pacientų balso stiprinimas yra pagrindinės kryptys, siekiant sukurti tvarų Europos visapusiškų vėžio centrų tinklą (EUnetCCC).

POLA ir toliau sieks, kad pacientų balsas būtų girdimas ne simboliškai, o strategiškai – kaip lygiaverčio partnerio tiek nacionaliniu, tiek Europos lygmeniu.

2025-11-09