Inovatyvių vaistų prieinamumo tyrimo „W.A.I.T.“ duomenimis, iš 168 vaistų, kurie per 2018–2021 m. tyrimo periodą buvo registruoti Europos Sąjungoje, Lietuvoje kompensuojamųjų vaistų sąrašuose šių metų sausio 1 d. buvo 21 vaistas. Pagalbos onkologiniams ligoniams asociacijos (POLA) vadovė Neringa Čiakienė atkreipė dėmesį, kad Lietuva smarkiai atsilieka ne tik nuo Vakarų Europos, bet ir nuo kaimyninių šalių.

Pernai Europoje atliktas tyrimas, kurį padarė IQVIA – Tarptautinė sveikatos rinkos duomenų tyrimo bendrovė – parodė, kad Lietuva pagal inovatyvių vaistų pasiekiamumą iš 37 Europos šalių tebuvo 34 pozicijoje. Ji aplenkė tik Serbiją, Bosniją ir Hercegoviną bei Makedoniją. Portaluose lrt.lt bei lrytas.lt publikuotuose straipsniuose- interviu su POLA direktore Neringa Čiakiene.

„Ketverių metų laikotarpyje Europos Sąjungoje iš viso registruoti 168 inovatyvūs vaistai, Lietuva kompensuoja 21 vaistą – tik 13 proc. vaistų yra prieinamų iš 168. Pavyzdžiui, toje pačioje Lenkijoje yra 59 vaistai iš 168 prieinamų, Latvijoje – 32, Estijoje – 31“, – statistiką lygino N. Čiakienė.

„Tai rodo, kad pas mus yra labai didžiulis atotrūkis tarp naujų vaistų atsiradimo bei registravimo rinkoje ir jų prieinamumo mūsų pacientams“, – teigė POLA vadovė.

„Žinote, kada pastarąjį kartą buvo pagerėjusi situacija ir daug inovatyvių vaistų iš Rezervinio sąrašo buvo perkelti į Kompensuojamųjų sąrašą? 2020-ųjų balandį – praėjus pusmečiui po to, kai tuomečiam premjerui S.Skverneliui buvo diagnozuota onkologinė liga. Tai būta asmeninio jautrumo – Vyriausybėje buvo įsteigta darbo grupė dėl greitesnio inovatyvių vaistų kompensavimo. Ji surado sprendimų, ir ratas trumpam įsisuko“, – priminė Pagalbos onkologiniams ligoniams asociacijos (POLA) direktorė Neringa Čiakienė.

Bet po to viskas įklimpo į apatijos pelkę, stojo rutina. Įsigaliojo nauja vaistų kompensavimo tvarka – naujos taisyklės. Anot N. Čiakienės, farmacijos įmonių paraiškos vaistams kompensuoti Valstybinėje vaistų kontrolės tarnyboje (VVKT) svarstomos ypač lėtai, kompetentingų specialistų valstybės aparate trūksta, procesai velkasi. Tada jau trūksta ir pinigų, nes jie planuojami pagal išnagrinėtų paraiškų skaičių. „Kad Lietuvoje labai blogai, iliustruoja ir tai, jog pernai iš 46 naujai sukurtų naujų vaistų kompensuojami tik keturi.

Šiuo metu rezerve laukia dar 4 onkologinėms ligoms gydyti skirti vaistai, bet jiems pinigų nėra skirta. Juos perkėlus į kompensuojamųjų sąrašą turėsime tik 8 preparatus, ir Lietuva atsidurs dabartinėje Latvijos vietoje. Tad mūsų šalyje situacija išlieka gėdinga“, – kalbėjo N.Čiakienė. Kas galėtų iš esmės pakeisti padėtį? Kol kas atrodo, kad tik susirgę aukšti valstybės pareigūnai ar jų artimieji.

Eilėje – dešimtys bylų, nėra pinigų. Vieno ligonio vaistams prireikia tūkstančių eurų. Tai – argumentai, kurie kaip voratinkliai apraizgė sveikatos apsaugos institucijose dirbančių žmonių išmintį. Bet kodėl kitose šalyse, net gerokai ekonomiškai silpnesnėse, nėra tokios tragiškai blogos situacijos? Pavyzdžiui, Valstybinės vaistų kontrolės tarnybos duomenimis, šiuo metu Lietuvoje yra pateiktos, bet nepradėtos vertinti 34 inovatyvių vaistų kompensavimo bylos, dar 31 ankstesniais metais pateikta paraiška yra vertinama. Taigi vienos paraiškos keičia kitas ir nuolat eilėje sukasi apie 70 vaistų.

Kodėl viskas vyksta taip vangiai? Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) atsakymas ir šioje vietoje yra šaltas kaip kirvis: VVKT Sveikatos technologijų vertinimo skyrius šiuo metu yra sukomplektuotas, jame dirba 16 žmonių. Tačiau apskritai kodėl Lietuvoje reikia iš naujo vertinti inovatyvių vaistų poveikį, jeigu tai jau padarė ES narės, gerokai pranokstančios Lietuvą ir finansiniais, ir žmogiškaisiais ištekliais? Kodėl Lietuva negali pasinaudoti tų šalių institucijų išvadomis ir tokiu būdu sutaupyti ribotas lėšas bei brangų ligonių laiką?

Galbūt vietoj gremėzdiškos paraiškų vertinimo ir bylų rašymo sistemos Lietuvai pakaktų intensyvių derybų su gamintojais dėl palankių naujų, inovatyvių vaistų tiekimo kainų? O sveikatos technologijų vertinimą galima perimti iš Vokietijos, Danijos, Prancūzijos ar kitų ekonomiškai stiprių šalių. Tačiau šiuo metu Lietuvoje reikalaujama, kad farmacijos įmonės pateiktų vaistų bylas. Jos už tai sumoka dideles pinigų sumas ir ilgai laukia atsakymų, pateks jų sukurti preparatai į kompensavimo sistemą ar nepateks. „Tai sisteminė problema, nes Lietuvoje norima viską smulkiai ir papildomai reglamentuoti, įsivesti atskirą tvarką, patvirtinti metodikas. Tokiu būdu daug žmogiškųjų išteklių skiriama tuštiems apsisukimams.

Pavyzdžiui, yra įvairių krūties vėžio ligų, bet viena vėžio formų ypač agresyvi, ištinkanti jaunas, darbingo amžiaus moteris. Tas „trigubai neigiamas“ krūties vėžys sudaro penktadalį visų krūties vėžio atvejų. Daug metų nebuvo jokio veiksmingo gydymo, bet dabar yra sukurtos trys naujos molekulės (trys inovatyvūs preparatai) ir jos tebeguli Rezerviniame sąraše, nors daugumoje ES šalių jų paraiškos buvo skubiai įvertintos ir gydymas jau yra kompensuojamas. Taigi esame įkirtę sau į koją – Lietuvoje trejus metus vargstama su ta VVKT sukurta komisija. Ištekliai riboti, procedūros kartojamos, nors jos jau yra atliktos pirmaujančiose ES valstybėse, kartu ir Čekijoje“, – sakė N.Čiakienė.

Problemą padėtų išspręsti didesnis finansavimas

POLA vadovės N. Čiakienės teigimu, dėl vis brangstančių inovacijų turėtų didėti ir finansavimas naujoviškų vaistų kompensavimui. Anot jos, reikalingos didelės investicijos, kad nauji vaistai pasiektų pacientus.

„Inovacijos kainuoja vis brangiau. Pavyzdžiui, rezerviniame vaistų sąraše yra 6 preparatai, iš jų 4 yra skirti onkologinėms ligoms gydyti – iš viso jiems reikia apie 12 milijonų eurų ateinantiems metams, kad jie galėtų patekti į realų gyvenimą, juos gautų pacientai“, – kalbėjo N. Čiakienė.

Anot jos, valstybė neturėtų į lėšas, reikalingas naujiems vaistams, žiūrėti kaip į išlaidas.

„Tai yra investicija į žmonių gyvenimus, o žmonės yra pagrindinė valstybės varomoji jėga. Jeigu į tai būtų žiūrima ne kaip į išlaidas, o kaip į investiciją į žmones, tai ir situacija būtų kita“, – pabrėžė POLA vadovė.

Straipsnius kviečiame skaityti čia ir čia.

2023-10-12