Kompensuoti negalima numirti: kablelį vis dar dedame onkologinių pacientų nenaudai

Įsivaizduokite, jums reikalingi inovatyvūs onkologiniai vaistai, tačiau Lietuvoje jie nėra kompensuojami. Turite tokius pasirinkimus: varstyti paramos fondų duris, bandyti tapti mokslinio tyrimo, toliau tiriančio jums reikalingą preparatą, dalimi arba mokėti keliasdešimt tūkstančių eurų iš savo kišenės. Kurį kelią pasirinksite?

Tai – ne hipotetinė situacija, o pacientų Lietuvoje kasdienybė. Iš 46 inovatyvių onkologinių vaistų, 2018-2021 m. registruotų Europos vaistų agentūroje, mūsų šalyje prieinami vos 4. Tai reiškia, kad pacientai, išgirdę sudėtingas diagnozes, dažnu atveju negauna jiems tinkamiausio gydymo.

Pagrindinė to priežastis – nepakankamas sveikatos sistemos finansavimas. Nors lėšos, skiriamos sveikatos apsaugai, kasmet auga, Pagalbos onkologiniams ligoniams asociacijos (POLA) direktorė Neringa Čiakienė sako, kad pacientai, kuriems reikalingi inovatyvūs vaistai, šio didėjimo nejaučia.

„Kasmet girdime, kad PSDF biudžetas ir vaistams skiriamos lėšos auga. Tačiau didelė šio augimo dalis atitenka kompensuojamųjų preparatų priemokoms ir organiniam vaistų brangimui. Pastaruoju metu dėl infliacijos labai išaugo medikamentų kainos, kurios ir yra padengiamos biudžeto pinigais. Tokiu atveju inovatyvių preparatų kompensavimui lėšų nebelieka“, – komentuoja N. Čiakienė.

Reikalingas reikšmingas pokytis

Lietuvoje šiuo metu gyvena apie 110 tūkst. žmonių, kuriems diagnozuoti onkologiniai susirgimai. Net jei vėžį ir pavyksta išgydyti, pasitaiko atvejų, kai liga sugrįžta. Tuomet inovatyvūs vaistai – ypač reikalingi, mat ankstesnis gydymas nebėra pakankamas.

„Yra labai teisingas posakis, kad pinigai laimės neatneša, bet kai kalbame apie sveikatą, yra šiek tiek kitaip – pinigai gali padėti susigrąžinti ir išlaikyti gerą būklę. Todėl mums labai rūpi, kad PSDF biudžeto suma būtų ženkliai padidinta. Jei finansavimas vaistams ir vėl išaugs mažyčiu procentu, kuris atiteks organiniam vaistų didėjimui, sveikatos sistemoje ir toliau nebus naujų, iš esmės gyvenimo kokybę keičiančių preparatų“, – sako POLA direktorė.

Mano, kad lėšos naudojamos neefektyviai

Kaip pastebi N. Čiakienė, lėšų sveikatos apsaugai yra, tačiau jos naudojamos nepakankamai efektyviai. Tai ypač akivaizdu žvelgiant į PSDF rezervą.

„Matome didžiulį PSDF rezervą, kuris kiekvienais metais auga. Tai nėra efektyvu – užuot gelbėję gyvenimus, laikome pinigus, kurių vertė vis krenta. Labai norisi, kad atsakingos institucijos pagaliau priimtų reikalingus sprendimus: padidintų kompensuojamųjų vaistų rezervo sąrašą ir iš jo iškeltų daugiau inovatyvių preparatų“, – teigia POLA vadovė.

Galėtų gyventi visavertį gyvenimą

N. Čiakienės teigimu, didesnio inovatyvių medikamentų kompensavimo laukia ne tik pacientai, bet ir gydytojai. Šiuo metu jie yra pastatyti į itin nepatogią padėtį – gydytojai žino, kad vaistai, tinkantys pacientams, egzistuoja, tačiau negali jų skirti, nes šie preparatai nėra prieinami Lietuvoje.

„Iš gydytojų girdime, kad dažnu atveju jie yra priversti skirti mažiau tinkamą gydymą, nes pacientams mokėti už inovatyvius vaistus iš savo kišenės – per brangu. Gydytojai jaučiasi tarsi surištomis rankomis. Jie taip pat negali kokybiškai dalyvauti tarptautinėse konferencijose, nes inovatyvus gydymas, prieinamas kitose valstybėse, vis dar nėra kompensuojamas Lietuvoje.

Deja, visa tai veda į prastesnį pacientų išgyvenamumą ir blogesnę gyvenimo kokybę. Iš valstybinių institucijų esame girdėję, kad lyginant inovatyvių vaistų ir kito gydymo efektyvumą, nepastebimas ženkliai didesnis išgyvenamumas. Visgi, tie vaistai gerina gyvenimo kokybę – jie padeda žmonėms gyventi visavertį gyvenimą, auginti vaikus ir kurti pridėtinę vertę valstybei“, – sako N. Čiakienė.

2023-09-29

POLA PROGRAMĖLĖ