2021 m. spalio 19 d. Seime įvyko socialinės iniciatyvos „Minios balsas“ kartu su Seimo nare Jurgita Sejoniene inicijuota spaudos konferencija, skirta aktualiausioms problemoms, su kuriomis susiduria krūties vėžiu susirgusios moterys, pristatyti ir galimiems šių problemų sprendimo būdams aptarti. Išanalizavus šiemet vykdytos antrosios pacientų bei jų artimųjų apklausos duomenis bei išryškinus opiausius jose keliamus klausimus susidūrus su krūties vėžiu, iniciatyvinė grupė, tarp kurios narių – ir POLA direktorė Neringa Čiakienė, išplatino kreipimąsi Seimo Sveikatos reikalų komitetui, Sveikatos apsaugos ministerijai ir Valstybinei ligonių kasai prie Sveikatos apsaugos ministerijos.  

Kreipimesi pabrėžiama būtinybė Vyriausybės prioritetinių darbų ir priemonių planais stiprinti Lietuvos atsaką į Europos kovos su vėžiu planą, didesnį dėmesį skirti ankstyvajai diagnostikai, plečiant tikslines amžiaus grupes atrankinėms patikroms, paveldimo krūties vėžio prevencijai ir registravimui. Pažymėta, kad būtina pritaikyti žaliųjų koridorių principą siunčiant pacientą pas specialistus ir atliekant diagnostinius tyrimus visose onkologinę pagalbą teikiančiose gydymo įstaigose, o geresniam gydymo proceso koordinavimui – kuo skubiau įteisinti atvejo vadybininko pareigybę ir įtraukti ją į onkologinę pagalbą teikiančių specialistų sąrašą, sprendžiant jo darbo apmokėjimo klausimą.

Kreipimusi raginama pagerinti inovatyvių vaistų, genetinių tyrimų prieinamumą, pagreitinti paraiškų dėl vaistų kompensavimo vertinimo tvarką. Kompensuoti būtinas ortopedinės pagalbos priemones ir protezus, tokias kaip kompresinės rankovės, tinkleliai, espanderiai, krūtų implantai, perukai.

Pažymėta, kad būtina užtikrinti reabilitacijos paslaugų prieinamumą ir kompensavimą po krūties vėžio gydymo, atsižvelgiant į šios ligos gydymo specifiškumą, skirti lėšų visuomenės sveikatos raštingumo onkologijos srityje didinimui, edukacinių priemonių apie vėžį, gyvenimą susirgus vėžiu parengimui ir įgyvendinimui. Paraginta neatidėliotinai spręsti psichologinės pagalbos prieinamumo gerinimo ir psichologinės pagalbos įkainio klausimą onkologinę pagalbą teikiančiose gydymo įstaigose.

Visą kreipimąsi skaitykite čia.

Kreipimąsi pasirašė ir konferencijoje pranešimus skaitė LR Seimo narė Jurgita Sejonienė, VU genetikos profesorė, Nacionalinio vėžio instituto direktoriaus pavaduotoja mokslui ir plėtrai, laikinai einanti direktorės pareigas prof. dr. Sonata Jarmalaitė, Lietuvos sveikatos mokslų universiteto profesorė, Medicinos akademijos Medicinos fakulteto Onkologijos instituto vadovė, Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikų Onkologijos ir hematologijos klinikos vadovė, gydytoja onkologė-radioterapeutė prof. dr. Elona Juozaitytė, Klaipėdos universitetinės ligoninės onkologijos chemoterapijos klinikos vadovas gyd. Alvydas Česas, Pagalbos onkologinėmis ligomis asociacijos (POLA) direktorė Neringa Čiakienė, Nacionalinės krūties ligų asociacijos prezidentė Aušra Bružienė, Onkologinėmis ligomis sergančių moterų draugijos „Eivena“ pirmininkė Dalia Barauskienė.

POLA direktorė Neringa Čiakienė pranešime „Paciento sveikimo kelias ilgas, painus, sudėtingas, o kartais ir neįveikiamas“ pažymėjo, kad trečdalis POLA bendruomenės vienijamų onkologinių pacientų yra krūties vėžiu sergančios moterys (apie 8000). Pasak N. Čiakienės, onkologinių ligų valdymo problemų Lietuvoje dar labai daug. Pradedant tuo, kad Vyriausybės prioritetuose ir veiklos planuose trūksta dėmesio onkologinio gydymo efektyvinimui, o Europos vėžio planas, patvirtintas 2021 m. vasarį, nėra tinkamai atliepiamas tarp Vyriausybės darbų. POLA direktorė atkreipė dėmesį, kad nuo onkologinės ligos kasdien metai iš metų miršta 23 žmonės, tad onkologinių ligų gydymas tikrai neturėtų būti antraplanis, kaip yra dabar, ištikus Covid-19 pandemijai. N. Čiakienė pažymėjo, kad būtina gerinti onkologinių paslaugų prieinamumą, t.y. vizitams pas gydytoją  skirti daugiau laiko, pristatant diagnozę užtikrinti psichologo dalyvavimą, pritaikyti žaliojo koridoriaus principą skiriant tyrimus dėl vėžio, pacientams priskirti atvejo vadybininką gydymo procese ir kt. N. Čiakienė pabrėžė, kad ištikus krūties vėžiui, moterims tampa labai aktualus gyvenimo kokybės klausimas – tai ir reabilitacijos, ir krūtų plastinės rekonstrukcijos poreikis po krūties šalinimo, limfedemos profilaktika ir gydymas, kompresinių priemonių, implantų prieinamumas. Visa tai, kaip ir prastas inovatyvių vaistų prieinamumas, kada sprednimas dėl vaisto kompensavimo trunka net 2,5 metų, turi būti sprendžiama neatidėliojant.

Plačiau apie tai skaitykite portale 15min.lt

2021-10-19