Gruodžio 11 d. POLA direktorė Neringa Čiakienė ir vyriausiasis patarėjas Šarūnas Narbutas dalyvavo svarbiame renginyje, skirtame Lietuvai žengti svarbų žingsnį stiprinant savo vaidmenį Europos kovoje su vėžiu – Lietuvos mokslo taryboje surengtame Pradiniame dialoge dėl Nacionalinių vėžio misijos centrų (angl. National Cancer Mission Hub, NCMH) iniciatyvos. Renginys subūrė platų nacionalinių bei tarptautinių atstovų ratą, kuris svarstė, kaip Lietuva galėtų geriau koordinuoti vėžio mokslinius tyrimus, sveikatos priežiūrą, inovacijas ir politiką, derinant jas su ES Vėžio misija.

Dialogas buvo organizuotas įgyvendinant projektą ECHoS (Establishing of Cancer Mission Hubs: Networks and Synergies), kuris padeda ES valstybėms narėms kurti arba stiprinti Nacionalinius vėžio misijos centrus, siekiant paspartinti ES Vėžio misijos ir Europos kovos su vėžiu plano įgyvendinimą. Pradinio dialogo renginys buvo sumanytas kaip atvira, į politiką orientuota diskusija, leidžianti dalyviams nagrinėti poreikius, galimybes ir galimus modelius, o ne primetanti vieną konkretų sprendimą.

Susitikimas prasidėjo įkvepiančia pagrindine žinute, kurią pristatė Kay Duggan-Walls, Europos Komisijos Mokslinių tyrimų ir inovacijų generalinio direktorato Vėžio misijos sekretoriato nacionalinė ekspertė. Ji pabrėžė, kad Nacionalinis vėžio misijos centras (NCMH) gali tapti centrine platforma, jungiančia politiką, mokslinius tyrimus, sveikatos priežiūros paslaugų teikėjus ir pacientus, užtikrinančia geresnį koordinavimą ir padedančia išvengti fragmentacijos. Kartu ji akcentavo, kad centro sėkmė priklauso nuo tvirto valdymo, įrodymais grįsto politikos formavimo ir glaudaus ministerijų, tyrėjų, klinicistų bei pacientų bendradarbiavimo. Siekiant veiksmingumo ir atsparumo, centrui būtinas tvarus finansavimas, ilgalaikis planavimas ir suderinamumas su ES Vėžio misijos tikslais nacionaliniame kontekste.

Diskusijų pagrindą sudarė pristatymas apie dabartinę vėžio valdymo situaciją Lietuvoje, kurį pateikė dr. Rita Kupčinskaitė, Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ECHoS projekto vadovė. Pristatymo metu buvo išryškintos pagrindinės vėžio priežiūros, mokslinių tyrimų ir prevencijos Lietuvoje ypatybės, taip pat esamos stiprybės ir išliekantys iššūkiai. Ši apžvalga suteikė bendrą, įrodymais pagrįstą atspirties tašką dialogui ir padėjo dalyviams suderinti diskusijas, orientuojantis į esminius nacionalinius poreikius.

Pradiniame dialoge dalyvavo daugiau nei keturiasdešimt atstovų iš ministerijų, ligoninių, universitetų, mokslo institutų, pacientų ir juos slaugančių asmenų organizacijų, visuomenės sveikatos institucijų, pramonės asociacijų bei Europos partnerių. Tarptautines įžvalgas pateikė ekspertai iš Portugalijos ir Maltos, taip pat Europos sveikatos sistemų ir politikos stebėsenos centro bei ECHoS projekto koordinavimo komandos atstovai.

Diskusijas praturtino šalių, jau žengusių žingsnius kuriant Nacionalinius vėžio misijos centrus, pristatymai. ECHoS projekto bendra-koordinatorius Hugo Soares pristatė Nacionalinio vėžio centro Portugalijoje (NCH-PT) patirtį, iliustruodamas, kaip toks centras gali veikti kaip nacionalinė sąsaja su Europos programomis, mažinti administracinę naštą klinicistams ir tyrėjams bei padėti pritraukti papildomą ES finansavimą. Jis pabrėžė centro, kuris „vadovauja tarnaudamas“, vertę – remiant tuos, kurie dirba praktikoje, o ne dubliuojant jų funkcijas.

Vėliau popietę Ian Gauci Borda pasidalijo pamokomis iš Maltos Vėžio mokslinių tyrimų ir inovacijų centro, kuriame centras veikia kaip tiltas tarp ministerijų, mokslinių tyrimų organizacijų, sveikatos priežiūros paslaugų teikėjų ir inovacijų ekosistemos dalyvių. Maltos pavyzdys parodė, kaip centras gali spręsti spragas, patenkančias tarp institucinių mandatų ribų, ypač koordinavimo, finansavimo paramos ir tarptautinio įsitraukimo srityse.

Apskritojo stalo diskusijų metu dalyviai ne kartą grįžo prie esminio klausimo: ar Lietuva turėtų kurti naują struktūrą, ar stiprinti ir plėsti jau esamas. Daugelis dalyvių pabrėžė dubliavimo vengimo svarbą, atkreipdami dėmesį, kad Lietuvoje jau egzistuoja sukurta vėžio valdymo infrastruktūra ir patariamosios institucijos. Kartu buvo plačiai sutarta, jog dabartinės struktūros dažnai stokoja išteklių ir neturi pakankamų, specialiai tam skirtų pajėgumų sudėtingoms, tarpsektorinėms veikloms koordinuoti.

Dalyviai taip pat įvardijo spragas visoje vėžio priežiūros grandinėje, ypač priežiūros koordinavimo, išgyvenusiųjų (angl. survivorship) priežiūros ir duomenimis grįsto sprendimų priėmimo srityse, kur centras galėtų sukurti papildomą vertę nedubliuodamas jau teikiamų paslaugų.

Dialogas baigėsi bendru supratimu, kad nėra vieno universalaus Nacionalinio vėžio misijos centro (NCMH) modelio. Patirtys visoje Europoje rodo, kad tokie centrai gali įgauti skirtingas formas ir laikui bėgant vystytis, atsižvelgiant į nacionalinį kontekstą ir prioritetus. Svarbiausia – aiškus tikslas, tvarūs ištekliai ir gebėjimas suburti įvairius veikėjus bendros misijos įgyvendinimui.

Pradinio dialogo rezultatai taps pagrindu tolimesnėms nacionalinėms diskusijoms apie vėžio koordinavimo ateitį Lietuvoje. Remiama ECHoS projekto, Lietuva ir toliau ieškos geriausių būdų stiprinti bendradarbiavimą, užpildyti esamas spragas ir įsitvirtinti kaip aktyvi bei matoma ES Vėžio misijos dalyvė.

Parengta pagal ECHoS projekto informaciją, nuotraukos iš Homepage – ECHoS – Cancer Missions Hubs

2025-12-18