Kovo 3 d. Klaipėdos universitete įvyko forumas „Regioninė partnerystė – raktas į efektyvios sveikatos sistemos vystymą“, subūręs medikų, politikų ir mokslo bendruomenės atstovus diskusijai apie Vakarų Lietuvos sveikatos sistemos ateitį.

Klaipėdos universiteto ligoninės vadovo prof. dr. Audriaus Šimaičio kvietimu Forume dalyvavusi POLA direktorė Neringa Čiakienė kalbėjo apie pacientų ir jų artimųjų patirtis ir poreikius onkologinės ligos kelyje. Pranešime – įžvalgos iš naujausios POLA bendruomenės narių apklausos, kurioje dalyvavo 5800 respondentų.

N. Čiakienė pažymėjo, jog apklausa parodė, kuriuose etapuose paciento kelias jau yra sklandus, o kur dar reikia ieškoti sprendimų. Onkologinės ligos kelyje svarbu, kad bendradarbiavimas vyktų ne tik sveikatos sektoriaus viduje, bet ir apimtų socialinės paramos sektorių.

POLA direktorė atkreipė dėmesį, jog apklausos rezultatai rodo, kad paslaugų kokybė pacientams geriausia aktyvaus gydymo etape, ją gerai ir labai gerai vertina net 85 proc. pacientų, prasčiausia – kai reikalinga slauga, paliatyvi pagalba.

Įdomu, kad daugiau nei 50 proc. apklaustųjų onkologinė liga diagnozuota kreipiantis dėl simptomų, 18 proc. – atliekant kitus tyrimus, 22 proc. – prevenciškai tikrinantis sveikatą.

Analizuojant laukimo eiles, vidutiniškai 55 proc. pacientų patenka pas onkologą per 1 mėnesį nuo pirmo kreipimosi į šeimos gydytoją dėl galimo ligos įtarimo, 22 proc. – per 2 mėnesius. Laikotarpis nuo diagnozės patvirtinimo iki gydymo 58 proc trunka iki 1 mėn, 24 proc. – iki 2 mėn. laiko.

Analizuojant aspektus, svarbiausius kelio pradžioje, didžioji dalis pacientų akcentuoja greitesnį diagnozavimo procesą ir medikų empatiją, o aktyvaus gydymo etape – trumpesnį laukimą ir daugiau aiškumo, kur kreiptis kylant klausimų, kas priklauso nemokamai, kaip įsitraukti į savo gydymo procesą.

Stebėsenos ir ilgalaikės priežiūros etapuose žmonėms labiausiai rūpi aiškumas, kokie tyrimai ir konsultacijos bei kokiu periodiškumu priklauso, taip pat labai aktualus patogesnis ir greitesnis registracijos procesas, bei ligos atsinaujinimo atveju – galimybės patekti pas specialistą per „žaliąjį koridorių“.

Analizuojant duomenis apie socio-ekonominę ligos naštą, 36 proc.pacientų pažymėjo, kad sumažėjo pajamos (paciento ir šeimos), 35 proc. nurodė, kad patyrė papildomų gydymosi išlaidų, 25 proc. patiria papildomų kelionės ir apgyvendinimo išlaidų, 13 proc.neteko darbo ar pajamų, 11 proc. patyrė nesklandumų nustatant dalyvumo/ prarasto darbingumo lygį.

Renginio diskusijoje akcentuota, kad regioninė partnerystė turi reikšti ne tik struktūrinius sprendimus, bet ir realius pokyčius pacientui – trumpesnes eiles, geresnį informacijos prieinamumą, glaudesnį gydymo įstaigų bendradarbiavimą bei stipresnį nevyriausybinių organizacijų balsą.

Dėkojame organizatoriams ir visiems diskusijos dalyviams, tarp jų – Pirmajai šalies poniai Dianai Nausėdienei, sveikatos apsaugos ministrei dr. Marijai Jakubauskienei, regiono savivaldos ir gydymo įstaigų atstovams – už dėmesį paciento keliui ir atvirą dialogą.

POLA ir toliau sieks, kad sveikatos sistemoje centre būtų ne žemėlapiai ar struktūros, o žmogus.

Nuotraukos – Klaipėdos universiteto ligoninės, LR Prezidento Kanceliarijos Komunikacijos grupės.

2026-03-03