POLA, dalyvaujanti Nacionalinio sveikatos susitarimo (NSS) koordinacinės grupės veikloje, pasisako už tai, kad labai reikia sprendimų, iš esmės pakeisiančių ir pagerinančių Lietuvos sveikatos sistemą. Reikia spręsti susidariusią padėtį, kuri netenkina nė vienos iš suinteresuotų pusių – tiek pacientų, tiek medikų, tiek politikų. POLA direktorė Neringa Čiakienė interviu dienraščiui „Klaipėdos diena” pažymėjo, kad sveikatos sistema neefektyviai veikia dėl sisteminių priežasčių, tokių kaip integruotos ir proaktyvios pacientų informavimo sistemos nebuvimas, e-sveikatos trikdžiai ir funkcionalumų trūkumas, apsunkintas gydymo paslaugų prieinamumas, eilės vizitams pas gydytoją ar mediciniams tyrimams, neveikianti efektyviai vaistų kompensavimo sistema, nekoordinuota sveikatos ir socialinių reikalų sistemos.

„Pasak N. Čiakienės, nors dabar nuolat pabrėžiama, kad sveikatos priežiūros centre yra pacientai, jie to nejaučia. Nusivylimą sistema didina ir tai, kad dėl jos bėdų neretai kaltinami patys pacientai. „Jei kalbama apie korupciją sveikatos priežiūros sistemoje – kalti pacientai, nes jie duoda kyšius, jei kalbama apie eiles patekti pas gydytojus – vėl kalti pacientai, nes neatvyksta pas gydytojus vizitų, keliose vietose užsirašo į eilę ir pan. Kai kalbama apie prevencines programas – taip pat kalti pacientai, nes piktybiškai nedalyvauja prevencinėse programose. Pažvelgus giliau, matome, kad tai vyksta dėl sisteminių priežasčių. Kitokių rezultatų iš prevencinių programų ir negalima tikėtis, jei jų vykdymas paliktas sveikatos priežiūros įstaigų atsakomybei. Esant tokiai situacijai, vienos įstaigos primena apie galimybę dalyvauti minėtose programose, kitos – ne. Pvz., nemažai moterų tiesiog nežino apie gimdos kaklelio vėžio prevencijos programą ir laiku nepasitikrina. Dėl to nemažai jaunų moterų serga III–IV stadijų gimdos kaklelio vėžiu. E. sveikatoje funkcija priminti apie dalyvavimą tokioje programoje neįdiegta. Žinome, kad finansinėje perspektyvoje numatyta kurti posistemę, skirtą prevencinių programų monitoringui, priežiūrai ir informacijos kaupti. Taigi, tai daryti numatoma ateityje, nors prevencinės programos veikia jau 25 metus, e. sveikata taip pat nemažai laiko funkcionuoja. Strateginiame dokumente tokie dalykai turėtų būti numatomi iš anksto.

Norėdami gauti sveikatos priežiūros paslaugas per protingus terminus, žmonės kreipiasi į privačias gydymo įstaigas. Taigi, reikia keisti nacionalinę sveikatos politiką. Reikia pradėti kalbėti apie sveikatos priežiūrą ne kaip apie nacionalinės, bet bendraeuropinės kompetencijos sritį.

POLA pasisako už tai, kad NSS būtų įtvirtintas ir inovacijų prieinamumas. Tikimės, kad Lietuva neatsiliks nuo likusios Europos pagal inovacijų prieinamumo, išgyvenamumo rodiklius. Dabar mūsų gydytojai onkologai sako: dalyvaudami konferencijose užsienyje, mes tik klausomės, kai užsienio kolegos dalijasi patirtimi, kaip tam tikra vaistų ar technologijų inovacija pakeitė išgyvenamumo galimybes ir prognozes. Pas mus ta inovacija netaikoma dėl finansinių ir administracinių resursų trūkumo. Jau dveji metai vaistų kompensavimo sistema gerai neveikia, nes nepakanka žmogiškųjų resursų įvertinti paraiškas pagal naują tvarką ir atiduoti jas sprendimams priimti. Taigi, einame ne į priekį, o atgal.

Kita didžiulė problema – atskirai funkcionuojančias sveikatos priežiūros ir socialinių reikalų sistemos. Pvz., Vokietijoje onkologine liga susirgęs žmogus gauna pranešimus, kada ir kur jis turi atvykti tirtis, kokiam gydymui atvykti. Jam sudarytas visas gydymo planas. Žmogus žino, kokią priežiūrą gaus, žino, kada ir kaip socialiniai darbuotojai juo pasirūpins. Ten sveikatos ir socialinė politika yra integruotos. Mūsų socialiniai darbuotojai, kurių nemažai dirba ir sveikatos priežiūros įstaigose, yra atskaitingi visai kitai – Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai. Taigi, šios dvi sistemos Lietuvoje yra atsietos, jos dar tik pradeda komunikuoti. Ateityje reikia kitokio, kokybiškai naujo požiūrio. NSS turėtų garantuoti, kad sveikatos ir socialinių reikalų sistemos veiks koordinuotai, kartu. Rengiamas ne tik NSS, bet ir kiti, kitų sričių strateginiai dokumentai. Vyriausybė rengia valstybės pažangos strategiją „Lietuva 2050“, Seime veikia Ateities komitetas, kuris sprendžia, kaip Lietuva atrodys po 25 metų ir daugiau. Vizijų yra įvairių. Vieni kalba apie tai, kad 2050 m. žmonės galbūt visai nebesirgs. Galbūt technologijos bus tiek pažengusios, kad viskas žmogaus organizme bus pakeičiama, kad bus tik palaikomoji medicina ir sveika gyvensena. Kiti kalba, kad gyvensime tokiais neramumų laikotarpiais, kad galbūt galėsime patenkinti tik žmonių bazinius poreikius. Nesame apsaugoti nei nuo karinių konfliktų, nei nuo gamtos kataklizmų. Sveikatos sistema turėtų būti pajėgi pasirūpinti savo visuomenės nariais ir tokiais, masinių traumų, atvejais.

Plačiau kviečiame skaityti straipsnyje: Ką pakeistų rengiamas Nacionalinis sveikatos susitarimas?