POLA PROGRAMĖLĖ
Gauti POLA kortelę
POLA PROGRAMĖLĖ

POLA direktorė N. Čiakienė: „Susirgus vėžiu svarbu neužsidaryti savyje“

Pagalbos onkologiniams pacientams asociacijos (POLA) direktorė Neringa Čiakienė, dalyvaudama Pasaulinės inkstų vėžio dienos minėjime Nacionaliniame vėžio institute (NVI), akcentavo, kad išgirdus diagnozę svarbiausia neužsidaryti savyje, o jungtis į bendruomenes ir eiti aktyvaus sveikinimo keliu.

Diagnozė – inkstų vėžys – gali priblokšti ir įstumti į vienatvę. 2018 m. Tarptautinės inkstų vėžio koalicijos atlikta pacientų apklausa parodė, kad 96 proc. sergančių inkstų vėžiu asmenų patyrė psichosocialinių problemų. Pasaulinę inkstų vėžio dieną Vilniuje, Kaune ir Klaipėdoje specialistai mokė pacientus, kaip padedant juoko jogai, dailės, šokio, vilnos vėlimo, kani ir kitoms terapijoms, neužsisklęsti savyje, išlaikyti ryšius su aplinkiniais ir sėkmingai sveikti.

Pacientui, išgirdusiam diagnozę „vėžys“ labai svarbu nesijausti vienam su šia gyvenimą keičiančia žinia. Būtent todėl mes skatiname pacientus neužsidaryti, jungtis į bendruomenę ir pradėti eiti aktyvaus sveikimo keliu. Kai dedi daugiau pastangų veikti, tada gali sparčiau sveikti“, – sako POLA direktorė N. Čiakienė.

Susibūrę į bendruomenę, ligoniai pamato, kad nėra vieniši, jog jie rūpi ne tik gydytojams, kurie skiria gydymą, bet yra ir žmonių, kuriems svarbi jų emocinė bei psichologinė būsena. Pagalbinės priemonės, kaip meno terapija, jiems padeda išreikšti savo būsenas ir grįžti į emocinę pusiausvyrą.

Pasak N. Čiakienės, tokios aktyvios dienos ir tokie renginiai leidžia onkologiniams pacientams jaustis reikalingiems, nebūti ir nesijausti vienišiems ir padeda eiti sveikimo keliu.

Nustato per vėlai

Inkstų vėžys – dešimtoji pagal dažnumą onkologinė liga pasaulyje. Lietuvoje jis sudaro apie 4 proc. visų piktybinių navikų. Kasmet mūsų šalyje inkstų vėžiu suserga 650–750 žmonių.

„Šiaurės ir Rytų Europoje, taip pat ir Lietuvoje, pastebimas didžiausias sergamumas inkstų vėžiu. Ši liga dažniausiai diagnozuojama 60–70 metų amžiaus žmonėms. Manoma, kad trečdaliu riziką susirgti didina rūkymas, ypač kartu su alkoholiu, taip pat nutukimas, hipertenzija, piktnaudžiavimas analgetikais, sąlytis su kancerogenais, tokiais kaip asbestas, turi reikšmės ir paveldimumas“, – teigia Nacionalinio vėžio instituto Onkourologijos skyriaus vedėjas dr. Albertas Ulys.

Inkstų vėžiu sergančių pacientų išgyvenamumas tiesiogiai priklauso nuo vėžio stadijos. Jei navikas yra I–II stadijos, beveik 95 proc. pacientų po radikalaus gydymo išgyvena 5 metus, o bendras penkerių metų išgyvenamumas siekia 49 procentus.

Deja, inkstų vėžys anksti nustatomas per retai, nes jis ilgai neturi jokių simptomų. Pasak specialisto, inkstų vėžį įmanoma anksti nustatyti atlikus vaizdinius tyrimus, tokius kaip ultragarsas, kompiuterinė tomografija ar magnetinio rezonanso tomografija.

Svarbu pašalinti

Gydant inkstų vėžį, paprastai atliekama chirurginė operacija – pašalinama dalis arba visas inkstas. Jei įmanoma, visuomet stengiamasi išsaugoti inksto dalį. Gydytojai stengiasi atlikti tausojančias operacijas, tam naudojama laparoskopinė chirurgija. Esant nedideliems, iki 5 cm inksto navikams, taikomi mikroinvaziniai gydymo metodai.

NVI nuo 2003 m. sėkmingai naudojama inksto navikų termobliacija. Tai naviko sunaikinimas aukšta temperatūra. O nuo 2012 m. įdiegta krioabliacija.

„Krioabliacija – tai naviko sunaikinimas pritaikant žemą temperatūrą. Įdūrus specialią adatą-aplikatorių į naviką, jis kiek įmanoma greičiau atšaldomas iki minus 40 laipsnių temperatūros ir vėl greitai atšildomas. Procedūra pakartojama vieną ar du kartus. Ląstelės, kurios patenka į susidariusią ledo sferą, žūsta. Tačiau struktūros, kurios laiko ląsteles, išlieka, ir dėl to audiniai nerandėja. Tai leidžia panaudoti šią technologiją ypač rizikingose vietose, kur randėjimas butų nepageidaujamas“, – aiškina NVI Diagnostinės ir intervencinės radiologijos skyriaus gydytojas radiologas dr. Mantas Trakymas.

Šis metodas gali būti taikomas gydant navikus iki 40 mm. Dažniausiai tai yra inkstų navikai. Šių navikų abliacijos rezultatai nenusileidžia chirurginio gydymo rezultatams. Tačiau dėl technologijos brangumo šis gydymas dažniausiai taikomas, kai chirurginis ar kitoks abliacinis gydymas yra rizikingas – esant navikui vieninteliame inkste arba daugybiniams inkstų navikams sergantiems genetiškai nulemtais inkstų navikais. Kitais atvejais krioabliacija gali būti taikoma bet kurioje organizmo vietoje, kurią galima pasiekti aplikatoriais. Vienintelė šio gydymo metodo riba yra nervinis audinys, kuris abliacijos zonoje taip pat yra sunaikinamas. Taigi, jei šalia naviko yra svarbus nervas, abliacija turi būti atliekama ypač atsargiai.

„Krioabliacija yra pranašesnis gydymo metodas už įprastą chirurginę operaciją, nes

dažniausiai atliekamas per odą, todėl nėra jokių pjūvių. Kadangi krioabliacija yra inksto struktūras tausojanti metodika, ją galima taikyti centrinėse inksto dalyse esantiems navikams naikinti, kai, bandant taikyti chirurginį gydymą, tenka pašalinti inkstą. Mūsų institute pacientams taip yra išgelbėta dešimtys inkstų. Vis dėlto krioabliacija negali sunaikinti didelių navikų, tai galima atlikti tik chirurgiškai. Todėl mes visada stengiamės dirbti komandoje – esant navikams abiejuose inkstuose, didesni navikai operuojami, mažesniems, kitame inkste, atliekame krioabliaciją“, – teigia dr. M. Trakymas.

Išgyvenamumas ilgėja

„Nauji inovatyvūs vaistai – taikinių terapija, imunoterapija ir jų derinimas gerina išplitusio inkstų vėžio gydymo rezultatus, naujausių vaistų gydant išplitusį inkstų vėžį išgyvenamumo mediana siekia 2 metus ir daugiau. Pacientų, vartojančių kai kuriuos vaistus, net po kelerių metų išgyvenamumo mediana net būna nepasiekta, vadinasi, metais skaičiuosime jų gyvenimą sergant išplitusiu inkstų vėžiu“, – sako NVI Chemoterapijos skyriaus su dienos stacionaru vadovė dr. Birutė Brasiūnienė.

Lietuva pasaulyje yra antroje vietoje pagal sergamumą inkstų vėžiu ir pirmoji sąraše pagal mirtingumą. Pasak gydytojos, svarbus vaidmuo tenka inovatyvių vaistų prieinamumui, svarbu, ar visi ligoniai gali gauti pačius efektyviausius vaistus, kurie gali nulemti mirtingumo rezultatus. Klinikinių tyrimų, pacientų paramos programų pasiūla irgi prisideda prie naujausių gydymo galimybių, žinoma, ir visuomenės sveikatos išprusimo lygis, sveikos gyvensenos skatinimas, žalingų įpročių vengimas ir t.t. Pastarieji veiksniai ypač svarbūs inkstų vėžio sergamumui mažinti.

„Tiek aktyvus gyvenimo būdas, nuolatinė fizinė veikla, sveika mityba, tiek psichinės sveikatos stabilumas yra labai svarbūs veiksniai, kurie leidžia nesusirgti vėžiu ar nutolinti jo vystymąsi. Jie svarbūs ir vėžiu sergančiam pacientui, geresniam gydymo toleravimui, ligos atkryčiui mažinti. Tai turi žinoti, suprasti ir stengtis taip gyventi kiekvienas iš mūsų“, – teigia dr. B. Brasiūnienė.

Išreiškia jausmus

Dovilė Vickutė inkstų vėžiu susirgo būdama 13-os metų, dabar jai 26-eri.

„Nuo vaikystės žinojau, kad galiu susirgti, nes šia ligą paveldėjau iš mamos. Dėl to žinia apie ligą man nebuvo netikėta“, – sako Dovilė.

Dabar mergina aktyviai stebima ir, kai liga ima progresuoti, operuojama. Kitokio gydymo nėra.

„Nuo vaikystės buvau „grūdinta“, kad galiu susirgti, todėl buvau susitaikiusi. Aš panašiai kaip sportininkai, kurie dirba, kad pasiektų rezultatų, dirbu, kad nesirgčiau. Turiu mažą vaikiuką, tai dar labiau skatina susitelkti ir rūpintis sveikata“, – sako D. Vickutė. O kitiems, kurie suserga vėžiu, sako, kad Dievas nesiunčia išbandymų silpniems žmonėms, jeigu tai duota, vadinasi, gali pakelti.

NVI klinikinė psichologė Sandra Birbilaitė teigia, kad onkologiniai pacientai išgyvena stiprią emocinę krizę, nes vėžio liga pas mus vis dar apaugusi neretai neteisingais įsitikinimais ir kelia mirties baimę.

„Žmonėms būna šokas, jie išgyvena nerimą, baimę, pyktį, liūdesį ir laukimą, nežinomybę – daug stiprių jausmų. Be to, žinai, kad nesi sveikas, ir nors gali pasveikti, visuomet žinosi, kad sirgai šia liga. O pasveikus kankina ligos atsinaujinimo baimė“, – sako psichologė.

Dar pacientams svarbu, kaip pranešti artimiesiems, kokia bus jų reakcija, kaip apie ligą pasakyti darbe, komunikacijos problemos, kurių kyla ne tik su artimaisiais, draugais, bendradarbiais, bet ir su gydytojais. Visa tai kelia stresą.

„Pas mus patekę žmonės visų pirma gauna palaikomąją terapiją – tai individualus bendravimas, tačiau mes naudojame ir pagalbines priemones. Pavyzdžiui, grupines terapijas. Ten dalyvauja psichologas ir likimo draugai. Tai gali būti dailės, šokio ir judesio bei kitokios terapijos, kuriomis jie gali išreikšti jausmus. Tačiau pagrindinis dalykas yra grupiniai procesai – susitikimas, dalijimasis patirtimi, rūpesčiais, sudėtingų dalykų išreiškimas. Kai kuriems žmonėms taip reikšti jausmus daug lengviau nei žodžiu“, – aiškina S. Birbilaitė.

Labai svarbu tokiose terapijose palaikymo faktorius – žmonės atranda panašumų, pasidalija patirtimi, pastebėjimais, palaiko vienas kitą. Visa tai labai įtraukia.

„Mes, psichologai, meno terapijas naudojame kaip pagalbines priemones jausmų išraiškai ir susitaikymui su tuo, kas vyksta gyvenime“, – sako specialistė.

Šokio ir judesio terapija – per kūną pažinti ir atskleisti savo emocijas. Atlikti fizinę, emocinę, dvasinę ir socialinę integraciją. Tai nėra mokymasis šokio žingsnelių, bet per judesį įsiklausyti į savo kūną ir užmegzti gilesnį ryšį su savimi. Kartais galima neatpažinti jausmų, tačiau kūnas parodo, ką jis žino. Be to, kai pradedama įsiklausyti į savo kūną, imama labiau pasitikėti savimi bei aplinka.

Relaksacijos sesijoje, kai išmokstama atsipalaiduoti, liaujamasi gyventi vien tik savo mintyse ir imama stebėti savo kūną – kokius ženklus jis siunčia. Tai daro didelę įtaką žmogaus sveikatai.

Dailės terapijoje stebint spalvas ir medžiagos faktūras, pačiam kuriant, aktyvėja tam tikri smegenų procesai, kurie pažadina savigydos ir savęs palaikymo procesus. Tokios ir kitų panašių terapijų užsiėmimais siekiama patirti mažiau nerimo ir įtampos, priimti įvairius gyvenimo iššūkius, geriau sutarti su savimi ir kitais, patirti daugiau džiaugsmo ir ramybės, išgyventi daugiau pilnatvės.

POLA PROGRAMĖLĖ