Spalio 9 d. POLA direktorė Neringa Čiakienė kartu su kitais Nacionalinės vėžio tarybos nariais – doc. dr. Valdu Pečeliūnu, Alvydu Česu, dr. Egle Ramanauskiene ir doc. dr. Erika Korobeinikova – susitiko su sveikatos apsaugos ministru Linu Kukuraičiu ir viceministru Skirmantu Krunkaičiu. Susitikime aptartas tarybos vaidmuo formuojant ilgalaikes onkologijos politikos kryptis ir Nacionalinės vėžio darbotvarkės 2027–2036 m. dokumento projektas.

„Kalbėjome apie Nacionalinės vėžio tarybos vaidmenį – kaip ekspertinį onkologijos srities balsą, padedantį formuoti ilgalaikes kryptis, spręsti aktualius klausimus, apjungiant skirtingas sistemos dalis“, – sako Neringa Čiakienė.

Darbotvarkė – bendro institucijų ir ekspertų darbo rezultatas

Vienas pirmųjų Nacionalinės vėžio tarybos darbų – Nacionalinės vėžio darbotvarkės 2027–2036 m. projektas. Pasak POLA direktorės, šis dokumentas yra daugiau nei metus trukusio pasirengimo ir bendradarbiavimo rezultatas.

Koordinuojant Sveikatos apsaugos ministerijai, įvairių institucijų atstovai ir ekspertai analizavo Lietuvos situaciją bei kitų šalių patirtį, kaupė duomenis ir teikė siūlymus. Šį darbą vėliau sujungė bendras rengimo metodas, dokumento struktūra ir dešimties krypčių turinio pagrindas. Toliau vyko derinimas ir skirtingų perspektyvų jungimas į bendrą visumą.

„Todėl mums tai nėra tiesiog dar vienas dokumentas. Kasdien Lietuvoje diagnozuojama daugiau nei 60 naujų vėžio atvejų. Už kiekvieno jų – žmogus, jo šeima ir labai konkretus gyvenimo pokytis“, – pabrėžia N. Čiakienė.

Visas žmogaus kelias – nuo prevencijos iki gyvenimo po gydymo

Onkologinės ligos diagnozė dažnai tampa savotišku slenksčiu žmogaus ir jo šeimos gyvenime. Rengiant darbotvarkę siekta aprėpti visą šį kelią: ką galime padaryti, kad ligos būtų išvengta arba ji būtų nustatyta kuo anksčiau, kaip žmogų lydime diagnostikos ir gydymo metu, kaip padedame grįžti į gyvenimą po gydymo ar gyventi su liga.

Dešimt darbotvarkės krypčių apima prevenciją, ankstyvą ligos nustatymą, gydymą, reabilitaciją ir gyvenimą su vėžiu bei po jo. Šias kryptis remia mokslas, duomenys ir stipri valdysena.

N. Čiakienės teigimu, svarbu įvardyti ne tik sistemos pokyčius, bet ir tai, kokį jų poveikį turėtų pajusti žmogus. Aiškūs tikslai, priemonės ir rodikliai turėtų padėti stebėti pažangą, o sprendimus vis labiau grįsti duomenimis ir pacientų poreikiais.

Šį požiūrį susitikime pabrėžė ir sveikatos apsaugos ministras Linas Kukuraitis: „Už kiekvieno skaičiaus – žmogus, jo šeima ir bendruomenė.“

Sveikatos apsaugos ministerijos nuotraukos.

2026-10-07