Madride vykusiame Europos medicininės onkologijos draugijos ESMO 2026 kongrese pirmą kartą surengtas Baltijos regiono onkologijos bendruomenės susitikimas (1st Baltic Region Networking Meeting in Oncology), subūręs Lietuvos, Latvijos, Estijos, Lenkijos ir Ukrainos onkologijos specialistus bei bendruomenių atstovus. Šiame susitikime dalyvavusi POLA – Pagalbos onkologiniams ligoniams asociacijos – direktorė Neringa Čiakienė džiaugiasi nauja regioninio bendradarbiavimo iniciatyva, galinčia prisidėti prie geresnės onkologinės priežiūros visame regione.

Lietuvos chemoterapeutų draugijos iniciatyva surengtas susitikimas vyko Lietuvos ambasadoje Ispanijoje, istoriniuose Santoña rūmuose. Jo metu aptarti onkologinės pagalbos organizavimo, personalizuotos medicinos, retų navikų gydymo klausimai, skirtingų šalių patirtys bei iššūkiai, su kuriais karo sąlygomis susiduria Ukrainos onkologai.

Mokslinę programą papildė neformalūs pokalbiai, dalijimasis patirtimi ir idėjomis apie tolesnį bendradarbiavimą.

„Labai norisi, kad ši pirmoji iniciatyva taptų gražia tęstine tradicija. Juk bendradarbiavimas tarp kaimyninių šalių, jų gydytojų, mokslininkų ir pacientų bendruomenių gali atverti naujų galimybių geresnei onkologinei priežiūrai visame regione“, – sako POLA direktorė Neringa Čiakienė.

Dalyvaudama ESMO 2026 kongrese, viename svarbiausių tarptautinių onkologijos mokslo renginių, POLA direktorė taip pat gilinosi į temas, kurios tiesiogiai susijusios su Lietuvos onkologinių pacientų interesais: naujų gydymo metodų prieinamumą, personalizuotos medicinos ir dirbtinio intelekto galimybes, pacientų įtraukimą į sprendimus, gyvenimo kokybę, sveikatos netolygumų mažinimą ir specialistų bendradarbiavimą.

Pagrindinis visas šias temas jungiantis klausimas – kaip užtikrinti, kad sparčiai besivystantis onkologijos mokslas ir naujos technologijos virstų realia, kiekvienam pacientui juntama nauda?

Onkologijos pažanga – ne tik nauji vaistai, bet ir geresnė gyvenimo kokybė

Šiuolaikinė onkologija sparčiai keičiasi. Vis daugiau galimybių suteikia ankstyvoji diagnostika, molekuliniai ir genetiniai tyrimai, personalizuotas gydymas, dirbtinis intelektas. Tačiau kartu keičiasi ir požiūris į tai, ką laikome sėkmingu gydymu.

Viena svarbiausių kongrese aptartų temų – gydymo optimizavimas. Ar daugiau gydymo visada reiškia geresnį rezultatą? Ar tam tikrais atvejais galima gydyti trumpiau, mažesniu intensyvumu, išsaugoti organus ar jų funkcijas, kartu nepabloginant ligos kontrolės?

Pasak N. Čiakienės, gydymo sėkmė neturėtų būti vertinama vien pagal naviko sumažėjimą, laiką iki ligos progresavimo ar išgyvenamumo rodiklius. Ne mažiau svarbu, kokį poveikį gydymas daro žmogaus kasdienybei, savijautai, savarankiškumui ir gyvenimo kokybei.

„Statistiškai reikšmingas klinikinio tyrimo rezultatas nebūtinai reiškia pacientui reikšmingą naudą“, – atkreipia dėmesį POLA direktorė.

Šis požiūris ypač svarbus vertinant naujus vaistus ir klinikinius tyrimus. POLA nuomone, pacientų atstovai turėtų būti įtraukiami jau į ankstyvuosius tyrimų planavimo etapus – formuluojant tyrimų klausimus, pasirenkant vertinamus rezultatus ir sprendžiant, kokia gydymo nauda pacientams būtų pakankamai reikšminga.

Personalizuota medicina: galimybių daugėja, tačiau svarbu jų neprarasti

Kongrese daug dėmesio skirta precizinei medicinai, kai gydymas parenkamas atsižvelgiant ne tik į vėžio lokalizaciją, bet ir į konkrečias naviko molekulines savybes.

Naujos diagnostikos technologijos leidžia vis tiksliau pažinti ligos biologiją, o klinikinių tyrimų modeliai, įskaitant vadinamuosius basket trials, atveria galimybes tirti gydymą nedidelėms pacientų grupėms, kurių navikai turi bendrų molekulinių požymių.

Vis dėlto vien technologinių galimybių nepakanka. Svarbu užtikrinti, kad pacientui laiku būtų atlikti reikalingi tyrimai, tinkamai išsaugotas naviko audinys, įvertintos klinikinių tyrimų galimybės ir priimti sprendimai neužkirstų kelio būsimiems gydymo pasirinkimams.

Kaip pabrėžia N. Čiakienė, paciento galimybė dalyvauti klinikiniame tyrime prasideda gerokai anksčiau nei pasiūlymas į jį įsitraukti. Ji priklauso nuo viso diagnostikos ir gydymo proceso organizavimo. Todėl svarbu rūpintis, kad dėl laiku neatliktų tyrimų, informacijos stokos ar nepakankamo koordinavimo žmogus neprarastų potencialių gydymo galimybių.

Pacientas – lygiavertis sprendimų dėl gydymo dalyvis

Dar viena svarbi ESMO 2026 tema – bendras gydytojo ir paciento sprendimų priėmimas (shared decision-making).

Onkologijoje pasitaiko situacijų, kai net ir remiantis naujausiomis klinikinėmis gairėmis nėra vieno visiems pacientams tinkamiausio sprendimo. Vienam žmogui svarbiausia gali būti kuo intensyvesnis gydymas, kitam – galimybė išsaugoti darbingumą, savarankiškumą ar tam tikrą gyvenimo kokybę.

Gydytojas turi medicinines žinias ir patirtį, o pacientas geriausiai pažįsta savo gyvenimo aplinkybes, vertybes bei prioritetus. Todėl geriausias sprendimas gimsta susitikus šioms dviem perspektyvoms.

POLA direktorė atkreipia dėmesį, kad paciento įtraukimas nėra vien informacijos suteikimas ar parašas sutikimo formoje. Tai procesas, kuriame žmogus supranta galimus pasirinkimus, jų naudą, rizikas bei neapibrėžtumą ir gali kartu su gydytoju apsispręsti.

Vienas iš POLA matomų prioritetų Lietuvoje – bendro gydytojo ir paciento sprendimų priėmimo modelio įdiegimas visuose vėžio centruose. Tam būtini ne tik strateginiai dokumentai, bet ir praktiniai sprendimų priėmimo įrankiai, specialistų kompetencijų ugdymas bei pacientų patirties vertinimas.

Dirbtinis intelektas keis onkologiją, bet žmogiškojo ryšio svarba tik didės

Kongrese plačiai aptartos dirbtinio intelekto (DI) galimybės analizuoti radiologinius, patologinius, genetinius ir klinikinius duomenis, padėti gydytojams greičiau įvertinti informaciją ir priimti labiau pagrįstus sprendimus.

Viename pranešimų pristatytas hipotetinis ateities scenarijus, kuriame nuo įtartino radinio mamogramoje iki išsamaus gydymo plano sudarymo praeina vos 52 valandos. Nors tai dar nėra įprastos klinikinės praktikos realybė, toks pavyzdys atskleidžia galimų pokyčių mastą.

Pacientams DI taip pat gali būti naudingas – padėti suprasti diagnozę, susisteminti medicininę informaciją, pasirengti konsultacijoms ir suformuluoti klausimus gydytojui. Tačiau būtina užtikrinti naudojamų įrankių patikimumą, aiškiai apibrėžti jų ribas ir atsakomybę už sveikatai reikšmingus sprendimus.

N. Čiakienė pabrėžia, kad technologijos neturėtų pakeisti žmogiškojo bendravimo.

„DI gali apskaičiuoti ligos progresavimo ar atkryčio tikimybę, išgyvenamumo rodiklius, pasiūlyti gydymo alternatyvas. O pacientas tuo metu galvoja: ar spėsiu į dukters vestuves? Kaip gydymas paveiks mano kasdienį gyvenimą? Kas pasirūpins mano artimaisiais? Ką man reiškia tie procentai?“

Todėl, pasak POLA direktorės, turime siekti, kad technologijos padėtų gydytojui geriau ir greičiau pažinti pacientą, o ne atitolintų juos vieną nuo kito.

Vienodas paslaugų prieinamumas dar nereiškia vienodų galimybių

Svarbi kongreso tema – socialiniai ir ekonominiai netolygumai onkologinėje priežiūroje.

Pristatytame Europos EUonQoL tyrime, kuriame dalyvavo daugiau kaip 4300 onkologinių pacientų iš 32 šalių, nustatyta, kad socialiai ir ekonomiškai pažeidžiamesni žmonės prasčiau vertina savo gyvenimo kokybę, ypač fizinį funkcionavimą.

POLA direktorės teigimu, net ir toje pačioje gydymo įstaigoje, kurioje teikiamos vienodos paslaugos, pacientų galimybės jomis pasinaudoti gali labai skirtis. Pavyzdžiui, psichologinė pagalba gali būti prieinama, tačiau žmogus jos nesulaukia būtent tada, kai labiausiai reikia.

Todėl svarbu jau diagnozės nustatymo metu įvertinti ne tik medicininius, bet ir socialinius, ekonominius bei emocinius paciento poreikius. Ne mažiau svarbu numatyti, kas ir kaip padės išspręsti nustatytas problemas.

Šioje srityje reikšmingi pacientų patirties (PREM) ir pacientų pranešamų sveikatos rezultatų (PROM) vertinimai. Jie gali padėti nustatyti, kuriuose ligos kelio etapuose ir kurioms pacientų grupėms kyla daugiausia sunkumų.

Vien surinkti duomenis nepakanka – juos būtina paversti konkrečiais pagalbos organizavimo sprendimais ir įsitikinti, kad tie sprendimai iš tiesų pagerina paciento patirtį.

Stiprios specialistų komandos – geresnė pagalba pacientui

ESMO kongrese daug dėmesio skirta ir besikeičiančiam gydytojo onkologo vaidmeniui, komandiniam darbui bei lyderystei.

Ypač įsiminė Amerikos klinikinės onkologijos draugijos (ASCO) prezidentės Elizabeth Mittendorf pranešimas, kuriame pabrėžta, kad suburti aukščiausios kvalifikacijos specialistus dar nereiškia sukurti gerai veikiančią komandą.

Tam būtini bendri tikslai, aiškios atsakomybės, pasitikėjimas, gebėjimas bendradarbiauti ir psichologinis saugumas – galimybė klausti, abejoti ar pripažinti klaidą nebijant būti sumenkintam.

Sudėtingėjant diagnostikai ir gydymui, onkologui vis svarbiau ne tik turėti aukštą klinikinę kompetenciją, bet ir gebėti koordinuoti paciento kelią, sutelkti įvairių sričių specialistus ir užtikrinti sprendimų tęstinumą.

„Rūpinimasis žmogumi – tiek pacientu, tiek komandos nariu – vienodai svarbu“, – pažymi POLA direktorė. Nuo to, kaip bendradarbiauja specialistai, ar jie pasitiki vieni kitais ir geba veikti kaip komanda, tiesiogiai priklauso ir paciento gaunamos pagalbos kokybė.

Svarbiausia – kad pažangą pajustų kiekvienas pacientas

Apibendrindama dalyvavimą ESMO 2026 kongrese, N. Čiakienė pabrėžia, kad onkologinės priežiūros ateitį lems ne vien nauji vaistai, diagnostikos metodai ar technologijos.

Ne mažiau svarbu, kaip gebėsime organizuoti paciento kelią, užtikrinti gydymo tęstinumą, įtraukti žmogų į sprendimus, mažinti individualias kliūtis gauti pagalbą ir kurti pasitikėjimu grįstą bendradarbiavimą.

„Viena yra turėti galimybes, o visai kas kita – gebėti jomis pasinaudoti taip, kad pacientas realiai pajustų pokytį. Vien gerų idėjų, strategijų ar net teisingų sprendimų pokyčiams neužtenka. Reikia ir žmonių, kurie gebėtų susitarti, pasitikėtų vieni kitais ir prisiimtų atsakomybę už bendrą rezultatą“, – apibendrina POLA direktorė.

POLA ir toliau sieks, kad Lietuvos onkologinės priežiūros pažanga būtų vertinama ne tik pagal medicinos technologijų ar gydymo galimybių plėtrą, bet ir pagal tai, kiek jos pasiekia konkretų žmogų – jo sveikatą, gyvenimo kokybę, saugumą ir pasitikėjimą gaunama pagalba.

2026-10-25