Vasario 8 d. Seime vykusioje spaudos konferencijoje apie krūties vėžio problematiką Lietuvoje kartu su gydytojais onkologais, šeimos gydytojais bei Seimo nare Jurgita Sejoniene pasisakiusi POLA direktorė Neringa Čiakienė akcentavo, jog siekiant užkirsti kelią krūties vėžiui, vykdyti efektyvią šios ligos kontrolę, labai svarbios visų grandžių bendros pastangos. Tai mokslo atstovai, kuriantys vaistus, ieškantys naujų diagnostikos būdų, gydytojai onkologai, savo koordinuotu darbu siekiantys kuo didesnio susirgusiųjų išgyvenamumo, šeimos gydytojai, paskatinantys, nukreipiantys pasitikrinti prevenciškai, pacientai, aktyviai ir atsakingai besirūpinantys savo sveikata, ir valstybė, kuri turi sukurti sisteminius instrumentus, kad sistema gerai veiktų.

Pasak N. Čiakienės, būtent valstybė turi sukurti sistemines priemones, kad vėžio profilaktika sklandžiai veiktų. Deja, Lietuvoje vis dar neveikia sisteminiai instrumentai, tokie kaip asmeniškai siunčiami priminimai prevenciškai pasitikrinti sveikatą, dalyvauti ankstyvosios vėžio diagnostikos programose. Žemi yra ir asmenų sveikatos raštingumo įgūdžiai, jie nežino ne tik savo artimųjų ligų istorijos, bet dažnai neįsigilina į savo būkles, jaučiamus simptomus, aktyviai neieško pakitusios savijautos priežasčių, o kreipęsis į sveikatos priežiūros įstaigą, pacientas dažnai siuntinėjamas nuo vieno specialisto pas kitą, užuot visų pirma patikrinus prielaidą dėl galimos onkologinės ligos.

N. Čiakienė pažymėjo, kad valstybei vėluojant su sprendimų priėmimu, matome puikių lyderystės pavyzdžių savivaldybėse. Pvz., Jonavos rajono savivaldybė drauge su Jonavos ligoninės konsultacine poliklinika, kviečia visas 25 iki 49 metų amžiaus Jonavos rajono moteris pasirūpinti savimi ir užsiregistruoti profilaktiniam krūtų echoskopiniam tyrimui nereikalaujant siuntimų iš šeimos gydytojo ar kito specialisto, tiesiog raginant pasiskambinti nurodytu telefonu ir užsiregistruoti profilaktiniam ultragarsiniam krūtų tyrimui pagal prevencinę krūties vėžio programą.

„Raginame žmones nebijoti realybės ir eiti pasitikrinti. Tai gali būti dovana – gauti galimybę pradėti gydymą anksčiau, jei liga vis tik nustatyta. Ankstesnė diagnostika – didesnė galimybė į kokybiškesnį gyvenimą,“ – sakė N. Čiakienė.

Tyrimai rodo, kad 1 iš 2 asmenų tam tikru gyvenimo etapu išgirs onkologinės ligos diagnozę, nesiimant veiksmų dabartinėms tendencijoms pakeisti, vėžys gali tapti pagrindine mirties priežastimi tiek Lietuvoje, tiek Europos Sąjungoje.

Šalia šių neraminančių prognozių, gera žinia yra tai, kad tyrimai patvirtina, kad plačiai ir tinkamai taikant tikslines profilaktikos priemones onkologinėmis ligomis susirgtų apie 50 proc. žmonių mažiau, nei suserga dabar. Vėžio atsiradimas dažniausiai yra daugiapakopis, ilgalaikis procesas, neįvykstantis per naktį ar kelias dienas. Tik 5–10% visų vėžio atvejų siejami su paveldimumu, o likusių 90–95% priežastys glūdi aplinkoje ir sveikatai nepalankiame gyvenimo būde. Dėl šios priežasties labai svarbu nesiliauti kalbėti apie vėžio profilaktikos priemones ir skatinti vėžio riziką mažinančią elgseną bei gyvenseną.

Šiuo metu Lietuvoje su onkologinės ligos diagnoze gyvena apie 110 tūkst. asmenų, kasmet Lietuvoje vėžys diagnozuojamas 18 000 asmenų, t.y. daugiau nei 50 asmenų kasdien. Lietuvoje onkologiniai susirgimai yra antra pagal dažnumą mirties priežastis. Remiantis Higienos instituto statistika, nuo onkologinės ligos kasmet miršta apie 8000 asmenų, įskaitant jaunas moteris ir vyrus, vaikus. Nacionalinio vėžio instituto (NVI) duomenimis, onkologinių ligų atvejų kasmet padaugėja po 1 procentą, t.y. kiekvienais metais onkologinėmis ligomis suserga beveik 180 žmonių daugiau nei praėjusiais. Trečdalis onkologinių pacientų gyvena dešimt ir daugiau metų, tuo tarpu Europos Sąjungoje dešimt ir daugiau metų išgyvena pusė visų gyventojų, kuriems diagnozuotas vėžys.

Svarbu pažymėti, kad Lietuvos gyventojų bendros sveikatos rodikliai (gyvenimo trukmė, išvengiamas mirtingumas) reikšmingai atsilieka nuo ES šalių, pavyzdžiui tikėtina gyvenimo trukmė Lietuvoje yra trečia trumpiausia ES ir 5,5 metų trumpesnė už ES vidurkį, o beveik pusę visų mirčių Lietuvoje galima susieti su elgsenos ir aplinkos rizikos veiksniais, įskaitant su mityba susijusius rizikos veiksnius (25 proc.), tabako (14 proc.) ir alkoholio vartojimą  (6 proc.), mažą fizinį aktyvumą (4 proc.).

Deklaruojama, kad onkologinių susirgimų prevencija yra vienas iš valstybės nacionalinių bei tarptautinių (Europos Sąjungos) prioritetų, identifikuotas ir detaliai aprašytas Europos kovos su vėžiu plane ir Nacionalinėje kovos su vėžiu programoje, visgi realiai galinčių situaciją pagerinti priemonių įdiegimas vėluoja. Pavyzdžiui, Nacionalinis vėžio institutas jau daugiau kaip prieš metus yra parengęs siūlymus dėl  Atrankinės mamografinės patikros dėl krūties vėžio programos atnaujinimo, siūlydamas 5 metais ankstinti visuotinę Lietuvos moterų patikrą, tačiau sprendimai vis dar nepriimti. Tuo tarpu net penktadalis visų krūties vėžio atvejų nustatomas jaunesnėms nei 50 m. amžiaus moterims.

Sisteminių instrumentų nebuvimas lemia, kad Lietuvoje beveik pusė (46,1 proc.) vyrams ir trečdalis (32,3 proc.) moterims nustatomų vėžio atvejų diagnozuojama pažengusiose (III ir IV) stadijose, o vėžio išgyvenamumo rodikliai beveik dvigubai atsilieka nuo ES vidurkio.

Plačiau kviečiame skaityti straipsnį šioje nuorodoje bei žiūrėti spaudos konferencijos įrašą.

2023-02-08