Nuo praėjusių metų rudens su Pagalbos onkologiniams ligoniams asociacija (POLA) bendradarbiaujanti savanorė šokio-judesio terapeutė Gabrielė Dylertaitė įsitikinusi, kad susidūrus su onkologine liga svarbu neužsisklęsti savyje, o išbandyti viską, kas gali padėti sveikti. Ypač terapijas, o merginos pacientų bendruomenei nemokamai vedamos šokio judesio terapijos padeda ne tik fiziškai, bet ir emociškai.

Savanorė G. Dylertaitė tai pastebėjo dar tada, kai jos artimųjų rate teko kovoti su klastingais onkologiniais susirgimais. Būtent tada ji pamatė, kiek pozityvumo einant sveikimo keliu suteikia terapiniai užsiėmimai, ir nusprendė savo patirtimi, įgyta studijuojant ir padedant brangiems žmonėms, pasidalinti su kitais, kuriems reikalinga pagalba. 

Apie tai interviu su G. Dylertaite, POLA savanore, kuri šokio-judesio terapijos seansus dovanoja šios bendruomenės nariams.

-Kaip nusprendėte tapti POLA savanore ir padėti onkologiniams pacientams, teikdama šokio-judesio terapijos paslaugas?

-Nusprendžiau padėti kovojantiems su vėžiu, nes bendraudama su onkologine liga sergančiais artimaisiais, jaučiau, kad dėmesys ir bendravimas yra labai svarbūs, padeda puoselėti jų emocinę savijautą. Tuomet pajutau ir savotišką šios paramos ribą. Pamačiusi, kaip vėžiu sergantis artimasis lanko įvairias menų terapijas ir skleidžiasi, supratau, kad ta riba gali išsiplėsti į tikresnį ir naujesnį savęs bei aplinkos pažinimą, o svarbiausia – gijimą. Tai ir buvo paskatinimas man pradėti taikyti šokio-judesio terapiją suaugusiųjų onkologijoje.

Tad pernai rudenį nusprendžiau šokio-judesio terapijos universitetinę praktiką atlikti su onkologiniais pacientais. Su POLA atradome būdą, kaip saugiai pasiekti žmones koronaviruso (COVID-19) pandemijos metu – nutarėme šokio-judesio terapiją vesti nuotoliniu būdu.

Na, o išsiuntus kvietimą ir atsiradus gausiam norinčių dalyvauti moterų skaičiui, supratau, kad po praktikos liksiu savanoriauti.

Savanorystės metu atlikau magistrinio darbo tyrimą apie vėžį išgyvenusiųjų nuotolinės šokio-judesio terapijos patyrimą. Kalbinau nuotoliniuose užsiėmimuose dalyvavusias moteris, norėdama suprasti, ką jos jautė per nuotolį. Moterų pozityvūs patyrimai patvirtino, kad šokio-judesio terapija – reikalinga. O tai dar labiau sustiprino siekį šiuos užsiėmimus vesti toliau.

-Ar galima teigti, kad šokio-judesio terapija padeda lavinti ne tik šokio judesius, bet ir gerina pacientų emocinę savijautą, kuria teigiamą gerą nuotaiką?

-Esu tikra, kad taip. Kūnas lavėja šokio-judesio terapijos metu. Tik ne siekiant tam tikro rezultato – estetiško judesio ar šokio žingsnelių sekos atkartojimo, o leidžiant per šokį kaip kūno judesį kūrybiškai atsiskleisti vidiniam pasauliui, kurti ir tyrinėti santykį su savimi, kitais bei aplinkiniu pasauliu. Terapinio proceso metu neišvengiamai veikiamos tiek mintys, tiek kūnas, kurie yra labai glaudžiai susiję. Taip pat yra ir su gera nuotaika, kai kūnas pajunta judėjimo malonumą. Tad pokyčiai kūne atspindi pokyčius mintyse ir atvirkščiai.

Visgi emocinės savijautos gerinimas yra tik vienas iš daugelio galimų šokio-judesio terapijos tikslų.

Dažnai į mano vedamą terapiją žmonės ateina norėdami geriau pažinti save, pakeisti įprastus elgesio modelius, išmokti kurti empatišką santykį su kitais, sumažinti fizinį skausmą, psichologinį nerimą ar kitus gyvenimo kokybę trikdančius simptomus.

Ne veltui į žmogų šioje disciplinoje žvelgiama holistiškai, o terapiniu judesiu siekiama emocinės, fizinės, kognityvinės, socialinės bei dvasinės žmogaus dermės.

-Iki šiol šiuos užsiėmimus vedėte nuotoliniu būdu. Galbūt artimiausiu metu nusimato ir gyvi užsiėmimai?

-Be jokios abejonės, toks užsiėmimų formatas buvo nulemtas esamų karantino aplinkybių. Dabar, jam laisvėjant, jau planuojame užsiėmimus įprastu būdu. Nekantriai jų laukiu.

Juk šokio-judesio terapijoje kūniškas ryšys turi ypatingą reikšmę. Bendroje erdvėje atsiveria ir laisvesnis įvairių šokio-judesio terapijos elementų panaudojimas.

Vis dėlto, nepaisant gyvo kontakto svarbos, virtuali patirtis skatina galvoti apie nuotolinės terapijos taikymo galimybes ir ne pandemijos fone. Juk vos keliais mygtuko spustelėjimais galima persikelti į terapinę erdvę ir pasiekti labai daug žmonių, kurie laukia tokių užsiėmimų. Manau, kad kiekvienas galime įžvelgti laiko ir vietos privalumų.

-Ką reikėtų žinoti, norintiems prisijungti ir išbandyti šokio-judesio terapiją?

-Norėtųsi paminėti, kad šokio-judesio terapija yra atvira visiems, nepaisant jų amžiaus, gebėjimų ar pažiūrų. Šią terapijos rūšį galima taikyti tiek individualiose, tiek grupinėse sesijose. Taip pat norėtųsi supažindinti ir su tuo, kad šokio-judesio terapijoje šokio kaip kūno judėjimo patirtis gali būti minimali, o sesijose daugiau dėmesio skiriama kitoms technikoms.

Šokio-judesio terapijos turinys priklauso nuo kliento poreikių bei terapinių tikslų.

Labai malonu, kai didžioji dalis nuotolines terapijos sesijas lankiusių POLA narių nustebo, kad terapijoje mes ne tik judame, bet ir kvėpuojame, keliaujame į vaizdines meditacijas, piešiame ar rašome. Taigi ši terapija apjungia daugybę metodų. Svarbu, kad jie būtų naudojami terapiniuose rėmuose.

Be to, ši terapija yra viena iš menų terapijos šakų šalia dailės, muzikos, dramos terapijų. Tad neišvengiamai integruojami tam tikri kitų menų elementai. Atrodo galėčiau pasakoti dar ir dar, bet šokio-judesio terapija veikia kūną, tad norint suprasti, skatinu žmones ją išbandyti.

-Ką Jums pačiai reiškia šokio-judesio terapija?

-Šokio-judesio terapija man yra galimybė būti autentiška, laisvai kurti ir megzti santykį su aplinka. Šiuo metu ryškiausias asmeninis šokio-judesio terapijos aspektas – tai susitikimas su savo mintimis ir jausmais, kuriuos dažnai sunku išreikšti žodžiais. Giliai glūdintį turinį aš sutinku per kūrybinį procesą.

Tai padeda paleisti susikaupusią įtampą, atrasti daugiau vidinių resursų, didinti sąmoningumą sau.

Na, ir žinoma, tai profesija, kuri suteikia pilnatvės jausmą. Galėdama padėti kaip šokio-judesio terapeutė, aš turiu unikalią galimybę derinti šokio meną su medicinos mokslu. Esu tikra, kad ši jungtis yra itin svarbi, nes ji veda į turtingą ir nuolatinį augimą.

Ačiū už pokalbį.