Europoje gyvena daugiau kaip 500 000 jaunų 14-39 metų amžiaus žmonių, kuriems buvo diagnozuotas vėžys. Dėl pažangių gydymo metodų išsivysčiusiose Europos šalyse išgyvenamumas siekia 85 proc., tačiau tarp Europos šalių tiek išgyvenamumo rodikliai, tiek ilgalaikės stebėsenos organizavimo būdai ženkliai skiriasi. 3 iš 4 išgyvenusiųjų vėžį patiria vieną ar daugiau vėlyvųjų gydymo padarinių, jų sveikatai stebėti būtina tolesnė priežiūra visą gyvenimą.

Gegužės 27 d. Seime surengtos konferencijos „Kaip užtikrinti sklandžią jaunų onkologinių pacientų sveikatos priežiūrą pereinant iš vaikų į suaugusių sveikatos priežiūros sistemą?” metu buvo pasirašyta Vilniaus deklaracija, kuria įsipareigojama dirbti kartu, siekiant sklandesnio onkologinių pacientų sveikatos priežiūros užtikrinimo pereinant iš vaikų į suaugusiųjų sveikatos priežiūros sistemą. 

Vilniaus deklaracija dėl onkologinių pacientų sveikatos priežiūros užtikrinimo pereinant iš vaikų į suaugusiųjų sveikatos priežiūros sistemą įsipareigojama imtis taisyti esmines spragas, su kuriomis susiduria jauni vėžį išgyvenę asmenys:

1. Pereinamoji priežiūra kaip neatsiejama jaunų vėžį išgyvenusių žmonių ilgalaikės stebėsenos, trunkančios visą gyvenimą dalis, turi būti įtraukta į nacionalinius vėžio kontrolės planus.

2. Nacionalinės sveikatos priežiūros sistemos turi laikytis parengtų Europinių įrodymais pagrįstų klinikinės praktikos gairių, kad būtų užtikrintas minimalus geros pereinamojo laikotarpio priežiūros standartas.

 3. Pereinamojo laikotarpio programos turi būti kuriamos ir įgyvendinamos taip, kad jauniems žmonėms, išgyvenusiems vėžį, būtų teikiama specialiai pritaikyta priežiūra.

4. Pereinamojo laikotarpio programų rengimas ir įgyvendinimas turi būti remiamas Europos Komisijos ir nacionalinių vyriausybių bendromis veiksmų programomis.

Pereinamojo laikotarpio programos apima visapusiškos pagalbos paslaugas, įskaitant amžių atitinkančią psichosocialinę pagalbą, švietimą apie ilgalaikių vėžio ir jo gydymo padarinių valdymą ir patarimus, kaip orientuotis suaugusiųjų sveikatos priežiūros sistemoje.

“Perėjimas nuo vaikų prie suaugusiųjų sveikatos priežiūros paslaugų teikimo vėžį išgyvenusiems asmenims neretai kelia iššūkių, nes nėra aiškios perėjimo tvarkos. Teisės aktuose įtvirtintas pereinamasis amžius Europos Sąjungos valstybėse narėse svyruoja nuo 16 iki 21 metų. Dėl šios spragos daugelis išgyvenusiųjų lieka be tinkamos pagalbos ir priežiūros tęstinumo. Tai, kad Europos Sąjungoje nėra išvystytų perėjimo programų yra didelis iššūkis pacientams, nes tai daro reikšmingą poveikį jų su sveikata susijusiai gyvenimo kokybei”, – sakė Seimo narė M. Ošmianskienė.

“Sklandaus perėjimo į suaugusiųjų gyvenimą palengvinimas suteikia jauniems vėžį įveikusiems  asmenims galimybę būti socialiai aktyviems. Suteikiant jiems būtiną paramą ir išteklius, turime rūpintis ne tik jų gyvenimo kokybe, bet , bet ir sudaryti galimybes gyventi pilnavertį socialinį gyvenimą”, – sako asociacijos POLA direktorė Neringa Čakienė.

Kviečiame žiūrėti konferencijos transliaciją: https://www.youtube.com/live/mWu96nAdxdg?si=jfMMhH6ugKGjnS7g

Renginio programa: čia.