Rugpjūčio 5 d. POLA direktorė Neringa Čiakienė dalyvavo Seimo narių Jurgitos Sejonienės ir Paulės Kuzmickienės susitikime su socialiniais partneriais, kuriame aptarti slaugos ir ilgalaikės priežiūros klausimai.

Susitikime N. Čiakienė išsakė pagrindinę POLA bendruomenės žinutę: sistemos pažangą turime vertinti ne tik pagal priimtus teisės aktus, sukurtas paslaugas ar skirtas investicijas. Svarbiausias kriterijus – tai, ką iš tiesų patiria pacientas ir jo artimieji.

POLA bendruomenės apklausos rodo nesikeičiančias problemas

Metai iš metų atliekamų POLA bendruomenės apklausų rezultatai atskleidžia tą pačią problemą: slauga, paliatyvioji pagalba ir reabilitacija išlieka tarp prasčiausiai vertinamų paciento kelio sričių.

Šių paslaugų kokybę gerai arba labai gerai vertina tik apie pusė apklaustųjų, o net trečdalis savo patirtį įvertina pačiu žemiausiu balu. Nepaisant pastaraisiais metais priimtų sprendimų ir reikšmingų investicijų, ši tendencija iš esmės nesikeičia.

Didžiausia našta vis dar tenka artimiesiems

Pacientų artimieji dažnai tampa slaugytojais, pagalbos koordinatoriais, vairuotojais ir informacijos ieškotojais. Savo jėgomis jie bando užpildyti spragas, likusias tarp skirtingų sistemos grandžių.

Pagalba žmogų vis dar neretai pasiekia fragmentiškai, yra ribota ir nevienoda. Paslaugų prieinamumas bei kokybė priklauso nuo gyvenamosios vietos, savivaldybės, konkrečios įstaigos, taip pat nuo šeimos turimų žinių ir galimybių.

Kokie klausimai aptarti susitikime?

Susitikimo dalyviai kalbėjo apie pacientams ir jų artimiesiems ypač svarbius klausimus:

• kaip sujungti sveikatos priežiūros ir socialines paslaugas į vieną žmogui aiškų ir suprantamą pagalbos kelią;
• kaip užtikrinti priežiūros tęstinumą žmogui iš ligoninės grįžtant į namus arba pereinant į slaugos, globos ar paliatyviosios pagalbos įstaigą;
• kaip suteikti realią pagalbą namuose, taip pat vakarais, savaitgaliais ir netikėtai pablogėjus žmogaus būklei;
• kaip užtikrinti, kad atokvėpio paslaugos būtų iš tiesų prieinamos ir artimasis neliktų vieninteliu visą parą priežiūrą užtikrinančiu žmogumi;
• kaip sumažinti didelius paslaugų prieinamumo ir kokybės skirtumus tarp savivaldybių;
• kaip aiškiau apibrėžti slaugytojų, jų padėjėjų, socialinių darbuotojų ir kitų komandos narių funkcijas bei užtikrinti pakankamus žmogiškuosius išteklius;
• kaip pagalbą teikti ne tik pacientui, bet ir kasdien juo besirūpinančiai šeimai.

Pacientai turi dalyvauti nuo pat sprendimų kūrimo pradžios

POLA, kaip pacientams atstovaujančiai organizacijai, svarbus ne tik priimamų sprendimų turinys, bet ir pats jų priėmimo būdas.

Pacientų organizacijos nebuvo įtrauktos į diskusijas dėl planuojamos slaugos ir ilgalaikės priežiūros teisinės sistemos peržiūros. Nors pacientai ir jų artimieji yra žmonės, kuriems ši sistema turi veikti, jų nuomonės vis dar pernelyg dažnai paklausiama tik formalioje derinimo stadijoje, kai pagrindiniai sprendimai jau būna suformuoti.

Pacientų ir artimųjų patirtis neturi būti formalus priedas prie jau parengto sprendimo. Ji turi tapti viena iš pagrindinių perspektyvų, kuriomis remiantis sprendimai kuriami nuo pat pradžių.

Dėkojame susitikimo iniciatorėms ir visiems dalyviams už atvirą diskusiją. Tikimės, kad šis susitikimas taps ne galutiniu aptarimu, o bendro darbo pradžia.

Slaugos sistemos kokybė matuojama tuo, ar silpstantis žmogus ir jo šeima nelieka vieni.

Seimo kanceliarijos nuotrauka. Autorė – Lina Žižliauskaitė.

2026-08-05