POLA PROGRAMĖLĖ
Gauti POLA kortelę
POLA PROGRAMĖLĖ

Šiluma, grožiu ir optimizmu besidalinanti Reginutė

„Mes visi ją vadiname tiesiog Reginute. Tai tvirta, pasitikinti savimi, neabejinga grožiui ir kartu labai jautri, nuoširdi, atvira moteris. Negali gyventi be veiklos. Nors fiziškai trapi, bet jai visada būtina turėti tikslą, nuolat veikti. Tai jai ir padeda gyventi“, – taip Reginą Žvirblienę pristato  Ukmergės onkologinių ligonių asociacijos ,,UOLA“ valdybos pirmininkė Aldutė  Piestinienė.

Neužsidaryti tarp keturių sienų

Regina  Žvirblienė apie užklupusią ligą sužinojo 2019 m. sausį. „Pirmas klausimas buvo – kodėl, už ką? Ir taip gyvenimas nelepino, o čia ir vėl…Prasidėjo lankymosi  pas gydytojus  maratonas. Diagnozė pasitvirtino. Gydymas – švitinimas kartu su chemija. Buvo labai sunku tiek fiziškai, tiek emociškai. Didelį palaikymą turėjau iš savo vaikų. Supratau, kad niekada nereikia užsidaryti savyje, užsidaryti tarp keturių sienų,  nuo visų atsiriboti, slėpti savo diagnozę. Padėkoti galiu gydytojams, nes jų sutikau labai gerų, tiek kaip specialistų, tiek kaip žmonių. Pamačiau, kiek daug žmonių turi tokią ligą; vieni kovoja, kiti pasiduoda. Aš nepasidaviau, nes esu reikalinga savo vaikams ir anūkams. Po truputį sugrįžau į normalų gyvenimą. Tik grįžusi iš ligoninės vėl įsitraukiau į tautodailininkų gretas: mezgiau, siuvau, kūriau. Sveikata gerėjo. Sužinojau apie Ukmergės  onkologinių ligonių asociaciją ,,Uola“, įstojau, kiek galiu dalyvauju jų veikloje. Niekada nereikia prarasti vilties, kad ir kaip sunku, ypač užklupus ligai netikėtai. Dar daug darbų nepadariau , dar daug ką noriu pamatyti, aplankyti, sužinoti“, – neketina pasiduoti Reginutė.

Talentinga tautodailininkė

Nors Reginutė gimė Vilniaus rajone, tačiau save laiko uteniške, nes čia gyveno jos seneliai, užaugo ir gyveno tėveliai. Ištekėjusi persikėlė gyventi pas vyrą į Ukmergę. Vyrui anksti mirus, viena rūpinosi sūnumi Regimantu ir dukra Vilma. Po darbo ką nors megzdavo. „Gyvenome tokiu metu, kai mezginiai padėjo sutaupyti. Vaikų išaugtus drabužėlius pataisydavau, pailgindavau rankoves ir vėl galėdavo nešioti. Norėjau, kad rankdarbiai būtų ne tik pomėgis, bet ir darbas, verslas“, – prisimena pašnekovė.

Šiandien ukmergiškiai į tautodailininkės Reginos Žvirblienės parduotuvę užsuka ne tik ieškodami mezgimo siūlų, bet ir norėdami įsigyti jos rankdarbių: pirštinių, riešinių, kojinių. Iš mezginio žmonės susidaro nuomonę ir apie ją pačią, nes kiekviename darbe lieka jos grožio suvokimas, atlikimo meistriškumas. Pašnekovė  žinoma ir kaip skiautinių meistrė. Jai  patinka, kad skiautiniuose daug vietos kūrybai – dėlioji skiauteles, derini spalvas, kuri raštus.

R. Žvirblienė yra nuolatinė Lietuvos tautodailininkų sąjungos renginių dalyvė. Nuo 2007 m. yra Lietuvos tautodailininkų sąjungos narė, 2017 m. jos mezginiams suteiktas tautinio paveldo gaminio sertifikatas. Jau ketverius metus norinčios megzti, nerti moterys renkasi Reginutės parduotuvėje – čia gimė socialinė iniciatyva megzti kojinaites ankstukams.

„Tai štai ta mūsų Reginutė. Jos pozityvus nusiteikimas užkrečia ir kitus mūsų asociacijos ,,Uola“ narius“, – džiaugiasi asociacijos valdybos pirmininkė Aldutė  Piestinienė

Nuotr. „Ukmergės žinios“

POLA PROGRAMĖLĖ