POLA ir iniciatyva „Time to act“ kviečia aktyviau tirtis dėl klastingų onkologinių ligų
Nepaisant to, kad antrojo karantino metu Lietuvoje nebuvo apribotos gydymo paslaugos onkologiniams pacientams, dalis jų rečiau kreipiasi į medikus, praleidžia reikiamus terminus tyrimams, neatvyksta į paskirtus vizitus, kartais vėluoja pusmečiu ar net daugiau. Tad pacientai, kovojantys su onkologinėmis ligomis, kviečiami dažniau atlikti reikiamus tyrimus, o kiti – aktyviau nemokamai tirtis pagal prevencines vėžio programas, atkreipti dėmesį į organizmo siunčiamus signalus, turint nusiskundimų nedelsti ir kreiptis į šeimos gydytoją.
Būtent todėl Pagalbos onkologiniams ligoniams asociacija (POLA), prisijungusi prie Europos vėžio organizacijos inicijuotos kampanijos „Time to act“ („Laikas veikti“), kviečia visus būti aktyviais ir labiau rūpintis savo sveikata, nes ji – brangiausias turtas.
Tendencijos apie sumažėjusį žmonių aktyvumą tirtis stebimos nuo praėjusių metų pradžios, Lietuvai pradėjus kovoti su pasauline koronaviruso (COVID-19) pandemija. Tai kelia didžiulį nerimą, nes delsimas gali skaudžiai atsiliepti ateityje, o jų aktyvumas kol kas nesugrįžta į ikipandeminį laikotarpį.
Lietuvoje per 2020 m. pagal prevencines programas sveikatą pasitikrino apie 400 tūkst. gyventojų, nors į tikslinę grupę patenka 1,4 mln. Tuo tarpu Europoje dėl pandemijos gali būti nediagnozuota virš 1 milijono naujų onkologinių susirgimų, nebuvo atlikta 100 milijonų patikros programų, o 1 iš 5 onkologine liga sergančių pacientų vis dar negauna jiems reikalingos operacijos ar chemoterapijos.
POLA prezidentas Paulius Rakštys tvirtina, kad pirmojo karantino metu, kuomet dalis gydymo paslaugų buvo apribotos, onkologiniai pacientai nukentėjo ir negalėjo laiku patekti pas gydytojus specialistus.
„Vėliau gydymo paslaugų teikimas sugrįžo į įprastą ritmą. Deja, bet pacientai, tarp jų ir onkologiniai, rečiau varsto gydymo įstaigų duris. Nutinka ir taip, kad žmonės praleidžia terminus ne tik atlikti reikiamus tyrimus, atvykti periodinei apžiūrai, kurie būtini kovojant su šia klastinga liga, bet ir neskuba prevenciškai tirtis. Pavyzdžiui, atvyksta pusmečiu vėliau arba neatvyksta į paskirtus vizitus. Neleiskime koronavirusui stabdyti mūsų kovos su vėžiu“, – sako P. Rakštys.
POLA direktorė Neringa Čiakienė primena, kad pastebėjus organizmo siunčiamus signalus apie sveikatos būklę – skausmą, nuovargį, darinį krūtyse, skausmą ryjant, limfmazgių padidėjimą, pokyčius tuštinantis, taip pat ir praleidus profilaktinį patikrinimą pagal vėžio prevencijos programą, negalima delsti, nes onkologiniai susirgimai greitai progresuoja.
„Labai svarbu, kad mūsų žmonės aktyviau kreiptųsi į medikus, atvyktų paskirtu laiku ir tirtųsi, kad būtų kuo mažiau uždelsta. Taip pat raginčiau ir medikus įsiklausyti, kad prielaida dėl galimos onkologinės ligos būtų tikrinama kaip pirmoji, o ne paskutinioji hipotezė. Kuo anksčiau pradedamas taikyti reikiamas gydymas, tuo geresnių gydymo rezultatų galima tikėtis ir sėkmingai įveikti klastingus onkologinius susirgimus. Tad kviečiame būti aktyviais ir nepamiršti nei savęs, nei artimųjų“, – kviečia N. Čiakienė.
Pasaulinė pandemija, jos teigimu, ne kliūtis rūpintis savimi, tad pamirškime baimes, pasirūpinkime asmens apsaugos priemonėmis ir keliaukime į gydymo įstaigas.
Nacionalinio vėžio instituto (NVI) vadovė prof. Sonata Jarmalaitė sako, kad onkologiniai pacientai galėtų kur kas aktyviau išnaudoti profesionalią medikų pagalbą.
„Pastaruoju metu į Nacionalinį vėžio institutą gydytis atvyksta vis sudėtingesnių būklių pacientai su užleista onkologine liga. Nebūkime abejingi savo sveikatai, pastebėję vėžiui būdingus simptomus kreipkitės į gydymo įstaigas, reikalaukite siuntimo pas specialistus. Atminkite, kad nustatytas ankstyvų stadijų vėžys yra pagydoma liga, tačiau ligai išplitus ją kontroliuoti tampa sudėtinga“, – teigia S. Jarmalaitė.