POLA tyrimas. Medicininė reabilitacija pacientų akimis: labai reikalinga ir naudinga, stacionarinė efektyvesnė nei ambulatorinė, tačiau skyrimo sąlygos – neaiškios

Planuojama Reabilitacijos sistemos ir asmens sveikatos priežiūros įstaigų reforma, kuri paveiks reabilitacijos paslaugas teikiančių įstaigų darbą, reabilitacijos teikimo sąlygas, žinant, kad užsibrėžta naikinti specializuotas ligonines, jas prijungiant prie daugiaprofilinių didžiųjų ligoninių, plėsti ambulatoriškai teikiamų reabilitacijos paslaugų apimtis, daugiau jų teikiant savivaldybių centruose ir tą grindžiant paslaugų priartinimu prie vartotojo, neramina tiek pacientų, tiek šias paslaugas teikiančių specialistų bendruomenes.

Atsižvelgdama į esamą situaciją ir į tai, kad reabilitacijos galimybės, jos skyrimo sąlygos ir paslaugų prieinamumas yra vienas aktualiausių klausimų pacientų bendruomenei, Pagalbos onkologiniams ligoniams asociacija (POLA), siekdama išsiaiškinti pacientų nuomonę ir patirtis, jiems svarbiausius klausimus, 2022 m. gegužės mėn. inicijavo ir atliko internetinę apklausą „Reabilitacija: galimybės ir paslaugų kokybė“, kurioje dalyvavo 2166 respondentai, sergantys ar sirgę onkologinėmis ligomis, po judamojo-atramos aparato pažeidimų, širdies-kraujagyslių ligų, insulto, kvėpavimo sistemos, nervų, inkstų, virškinimo sistemos ligų, diabeto, kitų sveikatos sutrikimų.

Apklausos duomenys rodo, kad respondentai yra turintys pakankamai reabilitacijos patirties – 61,2% respondentų nurodė naudojęsi reabilitacija, ketvirtadalis iš jų šiomis paslaugomis buvo naudojęsi 3 ir daugiau kartų, o daugiau nei pusė asmenų –  vieną kartą. Beveik trys ketvirtadaliai respondentų nurodė, kad jiems reabilitacija buvo skirta po onkologinės ligos gydymo, ketvirtadalis pažymėjo, kad jie reabilitacijos paslaugomis naudojosi dėl judamojo-atramos aparato pažeidimų, t. y. po traumų, ligų, ortopedinių operacijų (žr. infografiko 1 pav.)

Apklausos duomenys identifikuoja, kad didžiajai daliai pacientų itin svarbu rinktis reabilitacijos vietą ir įstaigą, t. y. galėti rinktis, ar vykti, pvz., į Birštoną, Druskininkus ar Šventąją. Kad tai yra svarbu ir labai svarbu nurodė 8 iš 10 (77%) niekada nesinaudojusių reabilitacija asmenų, ir 9 iš 10 asmenų (89%), kurie yra naudojęsi reabilitacijos paslaugomis (iš pastarųjų, tai labai svarbu 48%, o svarbu 41% respondentų). Atkreiptinas dėmesys, kad, planuojant reformą, siekiama, kad pacientas reabilitacijos paslaugas gautų kuo arčiau savo namų, kad kiekvienoje savivaldybėje, savivaldybės sveikatos centruose būtų teikiamos reabilitacijos paslaugos, dėl ko gali sumažėti realios pacientų galimybės pasirinkti kokybiškiausias paslaugas teikiančias reabilitacijos įstaigas.

Pacientams ne mažiau svarbi yra galimybė pasirinkti, ar jiems reabilitacijos paslaugos bus teikiamos ambulatoriškai, ar stacionare. Tai svarbu ir labai svarbu 9 iš 10 asmenų (91%), kurie yra naudojęsi reabilitacija ir 8 iš 10 asmenų (81%), kol kas dar nesinaudojusių medicininės reabilitacijos galimybe. Pažymėtina, kad arti pusės pacientų (43%) teigia negalėję patys pasirinkti, ar reabilitacijos paslaugomis naudosis ambulatoriškai, ar vykstant į stacionarą.

Paklausti, kokiai reabilitacijai – ambulatorinei reabilitacijai poliklinikoje ar gydymo įstaigoje, ar stacionariajai (sanatorinei) reabilitacijai jie teiktų pirmenybę, jei būtų galimybė pasirinkti, absoliuti dauguma asmenų teigė pirmenybę teikiantys sanatorinei reabilitacijai: šį variantą rinkosi 8 iš 10 asmenų, turinčių reabilitacijos paslaugų naudojimosi patirties ir 7 iš 10 nesinaudojusių reabilitacija (žr. infografiko 5 pav.)

Jei reikėtų pakartotinai rinktis, kuriai reabilitacijai – stacionarinei ar ambulatorinei teiktų pirmenybę, 9 iš 10 (88%) atsakiusių į šį klausimą pirmenybę teiktų stacionarinei reabilitacijai sanatorijoje. Svarbu pažymėti, kad net 8 iš 10 (82%) ambulatorinės reabilitacijos paslaugas gavusių asmenų kitą kartą pageidautų gauti jau stacionarinės reabilitacijos paslaugas, ir tik 1-2 asmenys iš 10 (14%) pakartotinai vėl rinktųsi ambulatorinę reabilitaciją (žr. infografiko 6 ir 7 pav.).

Šis aspektas yra itin svarbus tuo, kad planuojant ir įgyvendinant Medicininės reabilitacijos reformą, vienas iš principų – mažiau sanatorinės reabilitacijos, daugiau – ambulatorinės, be to, nuo 2022 m. sausio mėn. 1 d. pakeista medicininės reabilitacijos apmokėjimo tvarka stacionarinę reabilitaciją įtvirtino penktuoju iš penkių prioritetų, todėl pacientų bendruomenė nuogąstauja, kad ilgainiui stacionarinei medicininei reabilitacijai bus skiriama vis mažiau lėšų, atitinkamai suprastės galimybės gauti kokybišką pagalbą.

Analizuojant aspektus, kas skatina rinktis ambulatorinę reabilitaciją poliklinikoje/ gydymo įstaigoje, pacientai dažniausiai nurodė šiuos veiksnius: (1) pasirinkus šią reabilitacijos formą, nereikia atsitraukti nuo darbo, lengviau suderinti buitinius rūpesčius ir ambulatorinę reabilitaciją (40,3 – 53%); (2) palyginus su sanatorine reabilitacija, mažesnės išlaidos (tai svarbu 31% nesinaudojusių reabilitacija ir 8% turinčių reabilitacijos patirties); (3) gydančio gydytojo rekomendacija (šį veiksnį nurodė 36% reabilitacijos patirties turinčių ir 12,5% nesinaudojusių reabilitacija asmenų.).

Tuo tarpu pirmenybę stacionarinei reabilitacijai sanatorijoje ar ligoninėje pacientai teikia labiausiai dėl šių veiksnių: (1) gydomųjų paslaugų spektras ir kokybė (48% ir 44%) (2) papildomos paslaugos, tokios kaip apgyvendinimas, maitinimas, būtinos atstatyti sveikatą (46% ir 39,7%); (3) gamtinės aplinkos sąlygos (miškai, grynas oras), kurie pacientų nuomone, sustiprina gydomųjų procedūrų poveikį (44,7% ir 42,5%).

Daugelis pacientų išsakė nuomonę, kad stacionarinės reabilitacijos paslaugų efektyvumas yra didesnis nei ambulatorinės, – kad reabilitacija buvo išties efektyvi, nurodė 65% stacionarinės reabilitacijos paslaugas gavusiųjų, kas yra 17% punktų daugiau, lyginant su ambulatorines paslaugas kaip išties efektyvias įvertinusių asmenų dalimi (48%). Be to, net 8,2% ambulatorinės reabilitacijos paslaugas gavusių asmenų nurodė, kad reabilitacija buvo neefektyvi, o tarp sanatorinės reabilitacijos paslaugų gavėjų, tokių asmenų buvo tik 1,8% (žr. infografiko 2, 3 ir 4 pav.)

. Be to, asmenų, pažymėjusių, kad reabilitacija jiems ne padėjo, o pakenkė, dalis tarp ambulatorinės reabilitacijos paslaugų gavėjų buvo dvigubai didesnė nei tarp sanatorinės reabilitacijos.

Gautos medicininės ir ambulatorinės reabilitacijos efektyvumo vertinimas priklausė ir nuo diagnozės, dėl kurios asmuo naudojosi reabilitacijos paslaugomis. Kad po onkologinės ligos gydymo skirta stacionarinė reabilitacija buvo „išties efektyvi“, nurodė beveik 7 iš 10 pacientų, o ambulatorinė – tik 4 iš 10 pacientų. Dėl judamojo aparato pažeidimų reabilitacijos paslaugas gavę pacientai nurodė, kad stacionarinė reabilitacija buvo „išties efektyvi“ 6 iš 10 pacientų, o ambulatorinė – 4-5 iš 10 pacientų.

Teikdami pastebėjimus apie reabilitacijos paslaugų kokybę, respondentai pastebi, kad prie dalies susirgimų ir funkcinių būklių ambulatorinė reabilitacija dėl jos teikimo būdo (kasdienio poreikio nuvykti į medicininės reabilitacijos įstaigą, poreikio palaukti tarp procedūrų, poreikio susiorganizuoti maitinimą) pacientams yra neprieinama arba net žalinga, ji labiau tinka teikti pavienes procedūras ir negali būti prilyginama pilnavertei stacionarinei reabilitacijai, pvz., „poliklinikoje skiriant procedūras tarp jų susidaro dideli tarpai, dėl stuburo problemų išlaukti tą tarpą, prisiglaudus kažkur ant kėdės yra labai sudėtinga“, „poliklinikoje kineziterapijos procedūros buvo paskirtos po savaitės, o masažas – tik praėjus dviem savaitėms po kineziterapijos, nes anksčiau nebuvo laisvų laikų“, „jau po pirmo masažo poliklinikoje supratau, kad tiesiog prarandu laiką, nes tokie paglostymai man nepadės“, „poliklinikoje reabilitologas procedūras ir procedūrų skaičių skiria savo nuožiūra, pvz., masažą skiria tik 4 vienetus, vietoje 5, vietoje vertikalių vonių skiria baseiną, nors vertikalios vonios mano atveju būtų efektingesnės, nes yra kaklo srities osteohondrozė. Ir, bendrai, poliklinikos rebilitologas dirba taip – noriu – skiriu, noriu – neskiriu.“

Vertinant visas reabilitacijos paslaugas, pacientai pastebi, kad pasitaiko atvejų, kai paslaugos neatitinka jų situacijos, poreikių, sveikatos būklės, pvz., nepritaikyta mityba po skrandžio operacijų, nėra galimybės gauti rankomis atliekamo limfodrenažinio masažo paslaugų, kada, pvz., po krūties onkologinio gydymo jis būtinas, o vietoje to skiriami aparatiniai masažai, kas yra visiškai netinkama esant tokioje situacijoje; per mažas skiriamų procedūrų skaičius, pvz., jei patenkama šventinėmis dienomis, procedūros turėtų būti perkeliamos, kad ne „prapultų“, mažas procedūrų pasirinkimas, dažniausiai siūlo tik mankštas.

Kalbant apie kitus reabilitacijos proceso organizavimo trūkumus, itin dažnas pacientas nurodė, kad reabilitacijos skyrimo procesas trunka pernelyg ilgai, t. y. kol pacientas pradeda naudotis reabilitacijos procedūromis, visas procesas užtrunka ir apie 4-5 mėn., pvz., „visur didelės eilės, reabilitaciją svarbu gauti laiku, kai jos reikia, o ne laukti kelis mėnesius, kol ateina eilė ir prarandamas laikas norimam reabilitacijos efektyvumui pasiekti“; „ypač sunku į metų pabaigą, kai kvotos pasibaigusios“; „gavus reabilitaciją, sunku suderinti laikus procedūroms, ypač naudojantis ambulatorine reabilitacija.“

Taip pat dauguma išsakė nusiskundimų, kad reabilitaciją gauti sudėtinga, ypač sanatorinę. Itin daug teikusių pastabas pacientų pažymi, kad stacionarinę reabilitaciją sanatorijoje gauti sunku, po operacijos neįmanoma rasti vietos per laikotarpį, kuris numatytas; gydymas sanatorijoje nepaskirtas, nes jau buvo viršytos metų kvotos, ne visuose miestuose yra suteikiama reabilitacija pagal ligos pobūdį; padėtį sunkina tai, kad patiems reikia išsiprašyti reabilitacinių paslaugų, jų gydytojai neskiria arba pasako, kad nepriklauso. Iš pacientės atsiliepimo: „nors man ir 4 stadijos vėžys, esu aktyvi. Galimybė pasinaudoti reabilitacija padėtų pagerinti mano kasdienę savijautą ir suteiktų daug naudos“.

Tyrimas atskleidė, kad pacientai mažai žino ir apie pačią reabilitacijos skyrimo tvarką – didžioji dalis (beveik 70%) asmenų, nesinaudojusių reabilitacija, nežinojo, kada ir kam ji priklauso. Informuotumo lygis tarp reabilitaciją jau gavusių asmenų buvo geresnis, tačiau irgi nepakankamas – net 40% asmenų nurodė, kad nežino, kokiais atvejais skiriama medicininė reabilitacija (žr. infografiko 8 pav.)

Didelė dalis respondentų nurodė neretai susiduriantys su situacija, kad jiems gydytojai sako, jog reabilitacija nepriklauso, pvz., „gydytojai labai nenoriai skiria reabilitacijas, o ypač sanatorinį gydymą“; „mažai informacijos, gydytojai nesiūlo reabilitacijos, neinformuoja apie galimybes.“ Pacientams trūksta proaktyvaus konsultavimo, neaišku, kuris gydytojas turi skirti reabilitaciją, kokia informavimo sistema, kas turėtų pacientui teikti informaciją apie reabilitaciją. Vienas respondentų rašo: „Kai prireikė reabilitacijos po operacijos, niekas nepaaiškino, kokių procedūrų reikia ir į kurią įstaigą kreiptis. Chirurginėje ligoninėje reabilitologė atėjo išrašymo dieną ir konsultavo tik 5 minutes. Šeimos gydytoja net nepaklausė, ar man reikia reabilitacijos po žarnyno auglio pašalinimo operacijos.“ Kitas respondentas pasidalino tokia savo patirtimi: „Kai užklausiau gydytojo, ar galėtų duoti siuntimą reabilitacijai, man pasakė, kad nepriklauso! Bet su dideliu nenoru, vis tik parašė siuntimą. Aš Teritorinėje ligonių kasoje (TLK) susižinojau, kad priklauso, man pasakė, kad yra „žalias koridorius“ reabilitacijai. Tai prieini išvados, kad gydytojai tokiems ligoniams nepasiūlo jos, reikia prašyti, kažką įrodinėti. Praėjau sunkius kelius (2 mėn.), kol pagaliau gavau stacionarinę reabilitaciją, kuri labai man padėjo atsigauti. O kiek žmonių net nežino, kad gali gauti ir būtent 100% priklauso. Va šito, niekada nesuprasiu, kodėl taip.“ Tai rodo, kad būtina didinti pacientų sveikatos raštingumą, jiems tinkamomis priemonėmis ir formomis pateikiant informaciją apie tai, kam, kada ir kodėl galėtų ar turėtų būti skiriamos medicininės reabilitacijos paslaugos.

Detaliau su medicinine reabilitacija susiję klausimai bus aptariami gegužės 30 d. 11:00 val. vyksiančios Seimo narės Rimantės Šalaševičiūtės spaudos konferencijos „Reabilitacijos sistemos reforma: ar kas pagalvojo apie pacientą?“ metu. Daugiau informacijos apie renginį šioje nuorodoje.

Pilną apklausos analizę kviečiame skaityti čia.

Infografikus PDF formatu galite skaityti čia.

2022-05-27

POLA PROGRAMĖLĖ